Pavasario lygiadienis – tai metas, kai atgyja senovės baltų tradicijos. Kovo 23 d. 12 val. Asvejos ežeras tradiciškai taps ypatinga vieta – čia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Asvejos regioninis parkas rengia „Laumių maudynes“, kurios pažadins žemę ir vandenį, pasveikins sugrįžtantį pavasarį.
Šią ypatingą dieną kviečiame visus į pavasario sutiktuves: kartu dainuosime archajiškas sutartines su žinoma atlikėja Laurita Peleniūte, būgnysime, šoksime aplink ugnį ir dalyvausime ritualuose, atkartojančiuose protėvių gyventą pasaulėjautą.
Vandens, šviesos ir žalčių pabudimas
Mūsų protėviai tikėjo, kad lygiadienio rytą maudantis tekančiame vandenyje, galima pritraukti sveikatą ir vidinę harmoniją. Asvejos ežeras, senovėje vadintas Alka, – ypatinga vieta. Jis ne tik ilgiausias Lietuvoje, bet ir išsirangęs, kaip žaltys.
Prie Asvejos iki šiol gyvena žalčiai – mūsų protėviai juos laikė namų dievaičiu, žmonių sveikatos sergėtoju, Dievo pasiuntiniu. Įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose Lietuva minima kaip žalčių garbinimo kraštas, čia gyvavo žalčių pagerbimo tradicijos, kurios, deja, neišliko.
Taigi, rudenį juos simboliškai palydėję miegoti per žiemą, dabar kviečiame visus drauge juos pažadinti ir patys įkvėpti pavasario gyvybės.
Laumės ir jų magiškos apeigos
Laumės – viena seniausių lietuvių mitologinių būtybių, siejama su vandeniu, žeme ir vaisingumu. Laumės – tarpininkės tarp žemės ir dangaus. Jos žmones gali apdovanoti materialinėmis gėrybėmis, dėl to su jomis svarbu sutarti. Laumės bendrauja su dangaus dievais ir jos – ypatingo grožio būtybės.
Laumių žinioje buvo lietaus ir žemės paviršiaus vandenys. Jos rūpinosi ežerų iškasimu, upių užtvenkimu, tvarkė ir žemės paviršių. Jos sterblėse sunešė žemes ir supylė piliakalnius. Laumių žinioje buvo kai kurie dideli akmenys, žmonių vadinami laumių stalais arba laumių akmenimis.
Šventė, kurioje visi tampa dalyviais
„Laumių maudynės“ nėra stebėjimo renginys – čia kiekvienas tampa šventės dalimi. Visi kartu atliksime simbolinius veiksmus, kurie nuo seno buvo skirti žemei pažadinti: voliosimės ant žemės, bėgiosime basomis, kvėpuosime pavasario oru ir, žinoma, maudysimės Alkos vandenyse. Kūno apnuoginimas ir susilietimas su žeme yra magiškas. Tam, kad ateitų pavasaris, atgytų žemė ir taptų derlinga, žemę reikia sušildyti, o kaip kitaip ją sušildysi, jei ne vertimasis kūliais, voliodamasis, lakstydamas ir šokdamas basomis.
Oras dar šaltas, tad paskui šildysimės sriuba ir dalinsimės šiluma – ir tarpusavyje, ir su gamta ir – svarbiausia, vaišinsimės gandro duonele. Mat lygiadienis, – kovo 20–21 d. – astronominio pavasario pradžia, kai susilygina diena su naktimi, – ir Gandrinių metas, kadaise laikytas prosenoviškais Naujaisiais metais. Gandrą mūsų protėviai laikė šventu paukščiu, saugančiu namų laimę, lemiančiu gausą ir vaisingumą.
Laumių maudynės – tai galimybė patirti pavasario lygiadienio magiją, pajusti gyvąją mūsų protėvių dvasią ir atkurti ryšį su gamta. Kviečiame visus, mažus ir didelius, kartu pasitikti pavasarį ir tapti dalimi šios nepaprastos šventės!
Laukiame visų kovo 23 dieną (sekmadienį), 12 val. Dubingiuose, Molėtų raj., Radvilų g. 1, prie Asvejos regioninio parko lankytojų centro.
Mariaus Semaškos nuotraukos
Šaltinis: Nyksciai
