Įvertinimas
Aplinkos ministerija parengė Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 16 teisės aktų pakeitimus, kurie įgyvendintų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus. Numatyti pakeitimai leis spręsti žemės tvarkymo problemas žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos srityse.
„Pakeitimus parengėme atsižvelgę į aplinkos ministro sudarytos darbo grupės, kuri jungė 25 politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, profesinių sąjungų, reguliuojamo sektoriaus, socialinių partnerių atstovų pasiūlymus. Įgyvendiname žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus, kurie, tikimės, paskatins teigiamus ir seniai visuomenės lauktus žemės valdymo ir naudojimo pokyčius“, – teigia aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė.
Siūloma, kad servitutus sandoriais galėtų nustatyti savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos) ir Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti ir naudojanti valstybinius miškus.
Numatoma, kad savivaldybės išduos visų rūšių sutikimus ir vykdys įvairius derinimo procesus per atnaujintą statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.
Be to, savivaldybių pritarimas statybą leidžiantiems dokumentams bus susietas su savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimu, pakaks vieno derinimo. Planuojama, kad „Infostatyboje“ bus galima gauti visų valstybinės žemės patikėtinių sutikimus statinio projekte numatytų sprendinių įgyvendinimui.
Dar vienas svarbus pakeitimas – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, ketinama suteikti teisę duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus.
Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, siūloma suteikti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tačiau taip pat nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą arba statinio paskirtį.
Apleistų statinių savininkams būtų suteikiama teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus prie sunykusių statinių nustatant terminą, per kurį statiniai turi būti sutvarkyti, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį ir mažėtų apleistų statinių skaičius.
Numatoma, kad atlyginimo už teisę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikėtų mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus ir projektus, susijusius su viešojo intereso tenkinimu.
Mažinant biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai, planuojama neberiboti didžiausio leistino įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto.
Parduodant privačią žemės ūkio paskirties žemę nebūtų suteikiama pirmumo teisė ją įsigyti besiribojančių žemės sklypų savininkams, taip pat asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savivaldybėje.
Primename, kad Seimas 2022 m. birželį priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerijai perduotas žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos politikos formavimas, jai pavaldžia tapo ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Parengtas Žemės įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimų projektų paketas teikiamas derinimui suinteresuotoms institucijoms. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki 2023 m. kovo 17 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Po derinimo patikslintus teisės aktų projektus balandį numatoma teikti Vyriausybei, o gegužę – Seimui.
