Viktoras Mari Hugo (Victor Marie Hugo) (1802 m. vasario 26 d. – 1885 m. gegužės 22 d.) – prancūzų rašytojas, poetas, dramaturgas. „Vargdieniai“, „Paryžiaus katedra“, „Žmogus, kuris juokiasi“, „Paskutinė pasmerktojo mirti diena“, „Devyniasdešimt tretieji metai“, „Kozetė“, „Jūros darbininkai“, „Havrošas“, „Klodas Ge“, „Ernanis“ ir kt. – jo kūriniai įėjo į istoriją ir tapo nemirtingais pasaulio literatūros paveldo paminklais.
1. Didžiausia gyvenimo laimė – tai suvokimas, kad esame mylimi. Mylimi už tai, kas esame, arba nepaisant to, kas esame.
2. Mylinčio vyro sąžinė – jo mylimos moters angelas sargas.
3. Gimstame klykdami, mirštame aimanuodami. Belieka tik gyventi juokiantis.
4. Kai žmogų užvaldo viena mintis, jis atranda ją visur.
5. Likimas niekada neatveria vienų durų, prieš tai neužvėręs kitų.
6. Tikroji nelygybė santuokoje yra sielų nelygybė.
7. Protas praturtėja nuo to, ką gauna. Širdis – nuo to, ką atiduoda.
8. Niekas taip skrupulingai neseka kitų veiksmų kaip tie, kuriuos šie veiksmai mažiausiai veikia.
9. Atrodyti lengvabūdiškai ir būti nepasiekiamam – meno viršūnė.
10. Mirti yra niekis, baisu negyventi.
11. Turtingųjų rojus sukurtas iš varguolių pragaro…
12. Bėdoje negalima pasiduoti panikai, bėdai reikia žiūrėti į akis; tai kiekvieno pareiga, nebent jis yra kvailys.
13. Deimantai purve netirpsta.
14. Kvailos mintys – sielos savižudybė.
15. Galima likti abejingiems priešo smūgiams peiliu, bet mylimo dūris smeigtuku yra skausmingas…
16. Tas, kuris kiekvieną rytą suplanuoja dienos eigą ir šio plano laikosi, rankose laiko siūlą, vedantį per intensyvaus gyvenimo labirintą.
17. Keturiasdešimt – jaunystės senatvė; penkiasdešimt – senatvės jaunystė.
18. Kur gerbiamos moterys, ten patenkinti dievai; kur moteris niekina, ten neprisišauksi dievybės.
19. Jeigu žiaurios dvasinės audros kamuojamas žmogus, karštligiškai besipriešinantis netikėtoms nelaimėms, nesuvokdamas, ar dar yra gyvas ar miręs, visgi dar sugeba rūpestingai elgtis su bet kokia gyvybe – tai tyrios širdies požymis.
20. Būti šventuoju yra išimtis, būti teisingam yra taisyklė. Klyskite, kriskite, nusidėkite, bet būkite teisingais. Kuo mažiau nusidėti – štai įstatymas žmogui. Gyventi visai be nuodėmių – angelo svajonė.
