Aplinkos ministerija sulaukia susirūpinusių gyventojų užklausų dėl kritusių žuvų, pastebėtų prie Kuršių marių. Pasak aplinkosaugininkų, dėl deguonies trūkumo ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų žūstančios žuvys yra įprastas gamtinis reiškinys, pasikartojantis kiekvienais metais, kai prasidėjus karščiams staiga sušyla vandens telkinių vanduo.
Gegužės 27 dieną Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) specialistai iš mokslinių tyrimų laivo katamarano „Vėjūnas“ atliko deguonies koncentracijos matavimus Kuršių mariose. Išmatuota deguonies koncentracija siekė 7-9 mg/l, o vandens temperatūra +21°. Ekspedicijos metu buvo pastebėta kritusių žuvų.
Pasak AAA Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, jei deguonies koncentracija svyruoja tarp 6,5 iki 9,5 miligramo litre sunku išgyventi mažoms žuvims, deguonies koncentracijai svyruojant nuo 4 iki 6,5 miligramo litre pavojus neišgyventi kyla daugumai žuvų.
Žuvims bei kitiems vandens gyvūnams pakankamas deguonies kiekis reikalingas jų gyvybinių funkcijų palaikymui. Jei deguonies koncentracija vandens telkiniuose sumažėja iki kritinio lygio, vandens gyvūnai ima dusti.
Kylant vandens telkinio temperatūrai, susidaro palankios sąlygos greitam fitoplanktono (vienaląsčių dumblių) dauginimuisi, o šis procesas taip pat prisideda prie deguonies mažėjimo. Be to, aukštesnės temperatūros vandenyje deguonis ir kitos dujos tirpsta prasčiau, todėl sušilus vandeniui jame ištirpusio deguonies koncentracija sumažėja natūraliai. Kuršių marios yra seklus vandens telkinys, jame vanduo sušyla labai sparčiai, žuvys nespėja adaptuotis.
Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, ichtiologas dr. Linas Ložys teigia, kad žuvys gali kristi greičiau ne dėl deguonies trūkumo, o dėl žydinčių ir atmirštančių planktoninių dumblių išskiriamų toksinų. Taip dažnai atsitinka pavasarį, staiga atšilus orams ir suaktyvėjus dumblių žydėjimui, kai žuvys po žiemos ir neršto gali būti mažiau atsparios įvairiems išorės poveikiams. Dažnai šis reiškinys stebimas Kauno ir Kuršių mariose.
Mokslininko vertinimu, negyvų žuvų randami ne tokie dideli kiekiai, kad tai galėtų daryti įtaką jų ištekliams. Galimai dalis kritusių žuvų minėtų vandens telkinių pakrantėse išmetamos dėl to, kad žvejai tikrina gaudykles ir dalį nepageidaujamo laimikio, pavyzdžiui, per mažų žuvų, paleidžia, tačiau kadangi dabar karšta, jos jautresnės dar ir streso poveikiui, dalis greičiau žūsta ir nunešamos prie kranto.
Gyventojai, pastebėję prie vandens telkinių negyvas žuvis, turėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, jei įtariama, kad buvo padarytas pažeidimas, galima siųsti į Aplinkos apsaugos departamentą el. paštu [email protected]. Jeigu bus įtariama, kad žuvys krito dėl taršos, o ne dėl gamtinių priežasčių, AAD pareigūnai atliks tyrimą.
Kritusias žuvis turėtų surinkti ir išvežti savivaldybių įmonės, surenkančios atliekas viešose vietose.
