Apskritai medicinoje, žvelgiant į žmogaus sveikatą, labai svarbu išsaugoti abiejų pradų pusiausvyrą. Blogai, jeigu materialusis pradas ima dominuoti dvasinio atžvilgiu. Pažeidus vidinę pusiausvyrą žmogus suserga“, – teigia KU rektorius prof. habil. dr. Artūras Razbadauskas.
Klaipėdos universiteto akademinė bendruomenė, Sveikatos mokslų fakultetas 2025 m. kovo mėn. 21 dieną pakiliai atšventė garbingą 25-erių metų Jubiliejų. Šia proga prisiminkime, nuo ko gi viskas prasidėjo?
Klaipėdos universitetas buvo įkurtas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, prieš 35 metus. Tai buvo ilgai puoselėta idėja, kad uostamiestyje atsirastų visavertė aukštoji mokykla, klasikinis universitetas. Vis tiktai, mano nuomone, universiteto užuomazga, jo atsiradimo šaknys buvo kur kas gilesnės.
Tarpukario Lietuvoje, 1923 metais Ernestas Galvanauskas, dar būdamas Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku, pasisakė už Prekybos instituto steigimo būtinumą.
Jis pabrėžė, jog krašto gerovė sietina su ūkio politika ir įmonių tikslinga veikla.
Todėl Lietuvai reikalinga gerai išmąstyta ūkio politika, bendroji ūkinė linkmė, o šios įgyvendinimas priklauso nuo įmonių vadovų sugebėjimo atlikti savo uždavinį.
To pasėkoje Lietuvos vyriausybė 1934 metais nusprendė įsteigti Klaipėdos prekybos institutą, Aukštąją Prekybos mokyklą, kurios pirmuoju rektoriumi buvo paskirtas Ernestas Galvanauskas.
Bemaž po penkerių metų,1939 III 23 nacistinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos prekybos institutas buvo perkeltas į Šiaulius.
Stokodamas tinkamų sąlygų, kabinetų, patalpų, laboratorijų, prityrusių dėstytojų, darbo tradicijų, institutas didesnio vaidmens Klaipėdos krašto kultūrai negalėjo turėti. Per savo egzistavimo laiką Klaipėdos prekybos institutas parengė apie 140 diplomuotų specialistų.
Taigi, grįžtant prie uostamiesčio Alma mater atsiradimo aplinkybių, tuometinis KU rektorius prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas siekė įkurti Klaipėdoje klasikinį universitetą, kuriame būtų dvi pagrindinės disciplinos – medicina ir teisė.
Tuo metu iš Kauno atvykęs kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis pradėjo dirbti Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Jo nuomone, siekiant Klaipėdos regione išplėtoti modernias kardiologines paslaugas, reikėjo ne tik pažangios aparatūros ir atsivežtų žinių, bet ir vietoje vykdomų sveikatos priežiūros studijų.
Aptariant idėją steigti Lietuvoje analogų neturintį Sveikatos mokslų fakultetą pritarimą išreiškė KU rektorius, prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas.
Jiedu jau tada suprato, jog siekiant išvengti didelės konkurencijos su esamais Vilniaus ir Kauno medicinos universitetais, Klaipėdoje reikėtų įkurti ne medicinos, bet Sveikatos mokslų fakultetą.
Laikas parodė, jog didėjant konkurencinei kovai tarp universitetų, mažėjant studentų skaičiui, tai buvo išties teisingas, racionalus sprendimas.
Prof. habil. dr. A. Kirkutis drauge su bendražygiais Sveikatos mokslų fakultetą kūrė bei puoselėjo eidamas dekano pareigas dvi kadencijas iš eilės.
Vėliau man pačiam tapus dekanu teko prisidėti prie Sveikatos mokslų fakulteto ugdymo bei mokymo programų tobulinimo.
Kodėl kuriant analogų Lietuvoje neturintį Sveikatos mokslų fakultetą buvo pasinaudota skandinavų pavyzdžiu, tarptautine praktika?
Organizuojant sveikatos mokslų studijas teko susidurti su rimtu iššūkiu, naujai pagrindžiant tuo metu šalies sveikatos apsaugos sistemoje naudojamų sveikatos stiprinimo, ligų atsiradimo priežasčių ir gydymo sąvokų turinius.
Kadangi mūsų šalyje atsirado nemažai skeptikų, manančių, jog sveikatos mokslų studijos universitetiniu lygiu nėra būtinos, buvo pasiremta tarptautine skandinavų praktika.
Žinomas Karolinskos universiteto profesorius dr. Edvardas Varnauskas, ilgus metus gyvenęs ir dirbęs Švedijoje, patarė mums orientuotis ne tik į mediciną, bet ir į holistinį sveikatos supratimą.
Štai kodėl, pasiremiant Mažosios Lietuvos genijaus, filosofo, rašytojo, choro dirigento, visuomenės veikėjo Vilhelmo Storostos Vydūno kūrybiniu palikimu, jo knygose „Sąmonė“, „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ ir kt. aprašytomis sveikos gyvensenos bei sveikatos filosofijos idėjomis, KU Sveikatos mokslų fakultete buvo įkurta papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros studijų programa.
Klaipėdos universitete, pagerbiant 1868 m. kovo 22 dieną gimusį Mažosios Lietuvos šviesuolį Vilhelmą Storostą Vydūną, kasmet būdavo rengiamos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. Ar ši tradicija bus išsaugota ir tęsiama?
Be abejo, taip! Tai yra ketvirtį amžiaus besitęsianti graži ir prasminga tradicija, gimusi Klaipėdos universitete. Didėlė garbė uostamiesčio Alma mater būti siejamai su filosofo Vilhelmo Storosto Vydūno vardu bei idėjomis. Todėl Sveikatos mokslų fakultete viena auditorija yra pavadinta Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno vardu.
Tiesą sakant, galbūt ne visuomet Vydūno vardas deramai išryškinamas minėtų mokslinių konferencijų metu, betgi tai priklauso nuo Sveikatos mokslų fakulteto vadovybės požiūrio ir supratimo.
Juk ne visi vadovai gali būti tokie entuziastingi Vilhelmo Storosto Vydūno kūrybinio palikimo propaguotojai, koks buvo pirmasis Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis.
Vydūno rytietiškas požiūris į žmogų ir į žmogaus sveikatą organiškai siejasi su holistiniu sveikatos supratimu. Gerai žinoma, jog už materialaus pasaulio vyrauja dvasinis pasaulis.
Nors yra neišvengiamos kolizijos tarp vakarietiško-materialaus prado ir rytietiško-holistinio, tačiau visuomet būtina rasti sutarimą, pusiausvyrą tarp materialaus ir dvasinio pasaulių. Apskritai medicinoje, žvelgiant į žmogaus sveikatą, labai svarbu išsaugoti abiejų pradų pusiausvyrą.
Blogai, jeigu materialusis pradas ima dominuoti dvasinio atžvilgiu. Pažeidus vidinę pusiausvyrą tarp In ir Jan, žmogus suserga.
Ar nemanote, jog dėka Klaipėdos universitete kasmet rengiamų mokslinių-praktinių konferencijų „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“, kaip pilotinis projektas Sveikatos mokslų fakultete, 2019 metais užgimė dar viena graži tradicija – kultūros renginių ciklas „Vydūnas-Tautai ir valstybei“?
Manau, tai išties sveikintina ir prasminga iniciatyva. Prisiminkime, tais pačiais 2019 metais Klaipėdos miesto centre buvo suformuotas puikus skveras (Puodžių ir Bokšto gatvių sankirtoje) ir atidengtas išties unikalus paminklas Vydūnui.
Mane labai džiugina, jog šio nuostabaus paminklo mecenatas, Vydūno draugijos garbės narys Rimantas Cibauskas taip pat yra ir Studentų krepšinio lygos rėmėjas.
Jis mielai dalyvauja KU kultūros renginiuose, kurių metu aptariamos Vydūno filosofinės idėjos, skaitomi raštai, pasitelkiant KU „Žemynos“ gimnazijos moksleivius ir studentus, aktorius, muzikantus ir dainininkus, propaguojamas Vydūno kūrybinis palikimas.
Gerbiamo mecenato R. Cibausko finansinės paramos dėka pernai, 2024 m. birželio 15 dieną Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo rodomas Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis, Maestro Jono Vaitkaus režisuota reginių sceninė misterija pagal Vydūną „NE SAU ŽMONĖS“.
Be viso to, jau keleri metai Rugsėjo pirmąją, Mokslo ir žinių dieną, studentai ir moksleiviai renkasi prie Vydūno paminklo, dalyvauja gražia Klaipėdos miesto tradicija tapusiame KU kultūros renginyje „Vydūno šviesa jaunajai kartai“.
Nors besiformuojant Sveikatos mokslų fakultetui pradžioje teko patirti nemažai iššūkių bei sunkumų, užtai dabar pelnytai galime pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir tolimesne raida?
Per 25 metus Sveikatos mokslų fakultetas išaugo nuo dviejų katedrų, Visuomenės sveikatos ir Socialinio darbo, iki septynių, plataus mokslinių tyrimų STIM centro, naujų technologijų ir tarptautinių projektų centro.
Fakultete vykdomos studijų programos, atliepiančios šiuolaikinės sveikatos priežiūros poreikius. Kiekviena programa orientuota į aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą.
Absolventai, baigę Visuomenės sveikatos, Slaugos, Radiologijos, Kineziterapijos, Socialinio darbo ir krizių intervencijos, Laisvalaikio sporto ar kitas fakultete siūlomas studijų programas, sėkmingai įsilieja į Lietuvos ir tarptautines sveikatos apsaugos sistemas.
Išties džiugu, jog KU Sveikatos mokslų fakulteto augimo pasėkoje, susiformavus rimtam branduoliui, prieš du metus atsirado Klaipėdos universiteto ligoninė.
Neseniai Klaipėdos universitete turėjome pasitarimą dėl slaugytojų kompetencijų išplėtimo. Lietuvoje yra didžiulė problema su gydytojais, ypač regionuose labai trūksta šeimos gydytojų.
Šiuo metu Klaipėdos universiteto mokslininkai ir praktikai intensyviai dirba su ligoninėmis, siekiant išplėsti slaugytojų kompetencijas, kad slaugytojai galėtų atlikti tam tikras procedūras, kurios nereikalauja gydytojo kvalifikacijos. Tokiu būdu efektyvinama sveikatos priežiūros sistema.
Ir čia, aišku, reikėtų paminėti, gyvensenos būdo mediciną, kuri ypač aktuali gynybiniu aspektu. Krašto apsaugos ministerija yra suinteresuota parengti kariūnams gyvensenos mediciną, siekiant užtikrinti karių psichologinę sveikatą.
Todėl mane, kaip Klaipėdos universiteto profesorių, Suomijos gynybos ministerija, Medicinos tarnyba kviečia skaityti paskaitų į Suomiją. Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniame kontekste esame pajėgūs kitus pamokyti sveikatos stiprinimo bei tausojimo.
Kita vertus, nors KU Sveikatos mokslų fakultetas tapo sveikatos studijų ir mokslo lyderiu, atveriančiu naujas galimybes lėtinių ligų prevencijai, gydymui bei sveikatos stiprinimui, tačiau vien tiktai mokslininkų entuziazmo nepakanka.
Visuomet reikia ir politinio palaikymo. Deja, pastaruoju metu Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos universiteto ligoninė nesulaukia uostamiesčio valdžios deramo palaikymo.
Toks valdančiųjų nesupratimas mane stebina. Kyla daug klausimų. Tarkim, kodėl miesto valdžia nesuvokia, jog universitetas uostamiestyje yra besąlygiška vertybė?
Juk pirmiausia miestui reikia universiteto, o ne atvirkščiai!.. Apskritai kiekvienam didesniam miestui būtinas teatras, kultūros renginiai ir švietimo įstaigos. Universitetas – tai jaunų žmonių pritraukimo į miestą kalvė.
Beje, XXI amžiuje universitetas gali gyvuoti ir sėkmingai vystytis netgi be miesto. Dabar pasaulyje atsirado daug „on line“ tipo virtualių universitetų, kadangi šiuolaikinis mokslas perkeliamas į virtualią realybę. Tuo tarpu Klaipėdos universitetas yra realus, Europoje gerai žinomas ir konkurencingas.
Nuo 2019 metų mes tapome devynių Europos miestų universitetų CONEXUS dalimi, tai yra išmanių pakrančių, tvarių miestų universitetas.
Reziumuojant KU Sveikatos mokslų fakulteto atsiradimo bei raidos apžvalgą, 25-erių metų Jubiliejaus proga belieka palinkėti sėkmės!
Garbingo jubiliejaus proga noriu nuoširdžiai pasveikinti ir padėkoti visiems kolegoms, mokslininkams, profesoriams, dėstytojams, studentams, prisidėjusiems prie Sveikatos mokslų fakulteto kūrimo.
Juk be mokslininkų, dėstytojų, studentų ir partnerių, be mūsų visų sutelkto bendro darbo Sveikatos mokslų fakultetas tikrai nebūtų išsivystęs iki tokio aukšto lygio.
Per ketvirtį amžiaus fakultete buvo parengta per pusšešto tūkstančio sveikatos sektoriaus specialistų.
Aiškiai matau, jog KU Sveikatos mokslų fakultetas turi pakankamai potencialo ateityje ir toliau augti. Tad linkiu visiems darnaus mokslinio-kūrybinio darbo, palankaus vėjo ir geros kloties!
Visokeriopos sėkmės ir Jums, gerb. Klaipėdos universiteto Rektoriau! Nuoširdus dėkui už išskirtinį interviu portalui „Vakarų ekspresas“ pokalbį.
Interviu parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei“ moderatorius-režisierius Juozas IVANAUSKAS
KU rektorius prof. habil. dr. Artūras RAZBADAUSKAS: „Siekiant išvengti didelės konkurencijos su esamais Vilniaus ir Kauno medicinos universitetais, Klaipėdoje reikėjo įkurti ne medicinos, bet Sveikatos mokslų fakultetą.
Laikas parodė, jog didėjant konkurencinei kovai tarp universitetų, mažėjant studentų skaičiui, tai buvo išties teisingas, racionalus sprendimas.
Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis drauge su bendražygiais Sveikatos mokslų fakultetą kūrė bei puoselėjo eidamas dekano pareigas dvi kadencijas iš eilės.
Vėliau man pačiam tapus dekanu teko prisidėti prie Sveikatos mokslų fakulteto ugdymo bei mokymo programų tobulinimo.“
