Konversija: Miestas Praturtėjo Dviem Uosto Krantinėmis

Nuo senų laikų įvairūs filosofai kelia klausimą, kas geriau – duoti ar gauti, bet į jį iki šiol dar neatsakyta. „Šių krantinių perdavimas vienodai svarbus ir tiems, kurie perduoda, ir tiems, kurie jas gauna. Žmonės galės nevaržomi mėgautis šia zona, žiūrėti į tuos gražius laivus, kurių ir šiandien pilna, čia nebus pramoninės veiklos. Mes džiaugiamės, kad šiandien vyksta uosto konversija ir tam tikros jo teritorijos yra perduodamos miestui“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas. „Tie mums perduoti 219 metrų krantinių – viena rimčiausių tilto tarp miesto ir uosto gražių kalėdinių konstrukcijų. Tebūnie ši krantinė ne vien tik techninis įrenginys, kurį perimame su džiaugsmu, bet mus jungiantis tiltas. Jo paskirtis paprasta – tarnauti uostamiesčio gyventojų interesams. Linkiu, kad prie šių krantinių švartuotųsi neskęstantys laivai, kad žmonės gėrėtųsi nuostabiu vaizdu, kurio niekur kitur Lietuvoje nepamatysi“, – ceremonijos metu kalbėjo V. Grubliauskas. Krova būtų negalima Miestui perduotos dvi Danės upės dešiniojo kranto krantinės nuo Biržos tilto iki pat pasukamojo tiltelio. Bendras jų ilgis – 219 metrų. Vienos plotis – 17,7, kitos – 6,3 metro. Šios krantinės buvo pastatytos 1959 metais. Anksčiau jos buvo naudojamos kaip Senosios perkėlos krantinės. Beje, 2010 metais šios krantinės buvo kapitališkai suremontuotos: sukalti plieniniai įlaidai, panaudotos tokios medžiagos kaip granitas, ąžuolas, raudonmedis. A. Latako teigimu, jų būklė dar gana gera. „Mūsų ir miesto mintys šiuo atveju sutampa: tos teritorijos, kurios ribojasi su miestu, kuriose galima išvengti ūkinės pramoninės veiklos, turi būti perduotos miestui. Šių dviejų krantinių perdavimas yra labai gražus pavyzdys konversijos, apie kurią labai dažnai ir plačiai kalbame. Mes po truputį iškeliame savo veiklą iš miesto centro, nes suprantame, kad šioje vietoje vykdyti kokią nors ūkinę veiklą, pavyzdžiui, krovą, negalime“, – sakė A. Latakas ir pridūrė, kad konversijos procesas yra nenutrūkstantis ir vis daugiau tokių krantinių pereis miesto nuosavybėn. Perduodamos nebe pirmos krantinės Paklaustas, kodėl Uosto direkcija nusprendė miestui dabar įteikti tokią dovaną, A. Latakas juokavo atsakydamas, kad todėl, jog kalėdinis laikotarpis yra dovanų metas. Žinia, turto perdavimas yra gana sudėtingas ir ilgas procesas. Taip nutiko, kad gruodžio 21 d. buvo pasirašyti minėtų dviejų Danės upės krantinių perdavimo dokumentai, tad simbolinė perdavimo ceremonija įvyko gruodžio 23 d. Reikia pasakyti, kad šios dvi Danės upės krantinės jau nebe pirmos, kurios perduodamos miesto Savivaldybei. Kažkada visa piliavietės teritorija, kurioje yra įsikūrusi UAB „Klaipėdos laivų remontas“, buvo pramoninė uosto zona. Buvusi „Laivitės“ arba „Memelio miesto“ teritorija irgi kažkada buvo pramoninė uosto teritorija. Beje, prie miestui perduotų minėtų dviejų krantinių yra 46 arų sklypas, bet tiesiogiai miestui jo perduoti Uosto direkcija negali, jis bus perduotas per Nacionalinę žemės tarnybą. Pasak Uosto direkcijos vadovo A. Latako, tai įvyks netrukus. KRANTINĖS. Kartu su šiomis dviem Danės upės krantinėmis Savivaldybei perduoti ir Žvejų g. esantys lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Bendra perduoto turto vertė – beveik 393 tūkst. eurų. Krantines perima Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr. Prie krantinių švartuosis laivai Meras pasidžiaugė, kad krantinės yra gana geros būklės. Dabar jas, kad nebūtų greitai nugyventos, teks prižiūrėti Savivaldybei. Paklaustas, kam miestas naudos šitas krantines, V. Grubliauskas atsakė: „Pirmiausia tų krantinių reikėjo klaipėdiečiams. Tai pasyvioji konversija, kurios metu nereikėjo ko nors griauti ar ką nors iškraustyti kitur. Bet tai gražus gestas kalbant apie ilgalaikę perspektyvą. Krantinės – ne tik pasivaikščiojimo palei upę promenada, prie jų turi švartuotis laivai. Mūsų tikslas – kad Danės upė būtų kiek įmanoma labiau įveiklinta, kad joje būtų pilna laivų, vyktų didelis judėjimas. Manau, kad prie šitų krantinių turi stovėti laivai, kurie puoš miestą, trauks miesto svečių žvilgsnius ir liudys, kad gyvename tikros jūrinės valstybės sostinėje.” Beje, vienoje iš miestui perduotų krantinių, prie buvusio AB „Smiltynės perkėla“ administracinio pastato, bus įrengta žuvų iškrovos vieta priekrantės žvejams. Pasak mero, tai dar vienas akcentas, parodantis gyvenimo prie jūros spalvą. Jo teigimu, Savivaldybės siekiamybė – kad gyvos žuvys sugrįžtų į miesto centrą. IKI TILTELIO. Miestui perduota krantinė iki pat pasukamojo tiltelio. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.