Minint „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo pirmuosius metus, Vilniuje surengtoje konferencijoje „Žalioji ir skaitmeninė pertvarka naujame geopolitiniame kontekste“ pagrindinis dėmesys skirtas energetinės nepriklausomybės stiprinimui, skaitmeninei pertvarkai bei naujų visuomenės įgūdžių ir švietimo gerinimui.
Per 4 mėnesius nuo Vyriausybės darbo pradžios parengtame ir puikiai Europos Komisijos įvertintame plane 2,225 mlrd. eurų numatyti aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimui, skaitmeninimui, žaliojo kurso ir atsinaujinančios energetikos sprendimams, geresnių švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimui, teisingesnės ir atsparesnės sukrėtimams Lietuvos vystymui. Planas „Naujos kartos Lietuva“ parengtas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF) – daugiau nei 800 mlrd. eurų plano NextGenerationEU, sukurto reaguojant į pandemijos sukeltas ekonomikos problemas, – kontekste. Be numatyto 2,225 mlrd. eurų finansavimo, Lietuva taip pat turi galimybę pasinaudoti 3 mlrd. eurų paskola šiandienos iššūkiams spręsti.
„Pirmaisiais „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo metais įgyvendintos reformos ir padėtas tvirtas pamatas tolesnėms investicijoms į energetinės nepriklausomybės stiprinimą ir atsinaujinančios energijos šaltinių efektyvesnį panaudojimą. Rusijos karo Ukrainoje kontekste spartiname savo ambiciją ir numatytą planą iki 2030 m. pusę Lietuvai reikalingos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių pasieksime iki 2025 m. Taip pat suprantame, jog turime dirbti didinant savo generacijos pajėgumus. Tai mūsų strateginis tikslas, kurio įgyvendinimas lemia tiek atsparumą išorės grėsmėms, tiek ir Lietuvos konkurencingumą, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Lietuva savo kelią energetinės nepriklausomybės link pradėjo gerokai anksčiau, nei karo kontekste sujudusi Europa. Nuo gegužės nustojome importuoti rusiškus energijos produktus ir esame sektinas pavyzdys, kaip išsilaisvinti iš režimo energetinio šantažo“.
Anot ministrės, taip pat plane prioritetas skiriamas skaitmenizacijai bei švietimui, kurie atliepia Vyriausybės prioritetus ir ilgalaikius tikslus sukurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
„Suprasdamas buvusios krizės mastą, Europos Parlamentas reagavo nedelsiant ir patvirtino ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Užtikrinę, kad parama kuo greičiau pasiektų ES gyventojus, europarlamentarai įkūrė specialią darbo grupę fondo naudojimo priežiūrai. Europos Parlamentas įsipareigojo užtikrinti šio proceso skaidrumą, todėl toliau atidžiai stebi ir vertina ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimą, o esant būtinybei yra pasirengęs reaguoti“, – teigė Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Investicijos iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dar tik pradeda pasiekti realią ekonomiką (šiuo metu ES valstybėms iš viso paketo yra išmokėta 112 milijardų eurų), o jų poreikis – dar didesnis nei anksčiau. Brutalus Rusijos karas Ukrainoje, Rusijos vykdomas energetinis šantažas, nematytas aukštumas pasiekusios energijos kainos ir infliacija, mažėjanti europiečių perkamoji galia – tai nauja realybė, į kurią turime reaguoti, todėl RRF priemonės lėšos strategiškai svarbios.“
Karo Ukrainoje kontekste šis planas ir ateinančios lėšos įgauna papildomą prasmę. Pavyzdžiui, plane „Naujos kartos Lietuva“ 38 proc. skiriamų investicijų yra numatyta klimato tikslams, tarp jų – didelės investicijos elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių, energijos efektyvumui ir atsinaujinančius išteklius naudojančiam transportui skatinti. Visa tai ne tik prisidės prie klimato kaitos stabdymo, bet ir sumažins Lietuvos priklausomybę nuo energetinių išteklių importo ir sumažins galimybes Rusijai šantažuoti Europą. Tuo tarpu 32 proc. skiriamų lėšų nukreipiamos į skaitmeninę pertvarką. Rusijos kibernetinių atakų kontekste tai prisidės prie Lietuvos skaitmeninio atsparumo didinimo ir saugesnių bei kokybiškesnių viešųjų skaitmeninių paslaugų užtikrinimo.
Lietuvos parengtas planas taip pat yra tikslingai nukreiptas į valstybei svarbių struktūrinių reformų įgyvendinimą: 312 milijonų eurų skirta švietimo efektyvumui didinti, 200 milijonų eurų – aukštųjų mokyklų ir inovacijų paramos sistemos pertvarkai, 268 milijonai eurų padės įgyvendinti pradėtą sveikatos apsaugos įstaigų tinklo reformą, 109 milijonai eurų bus skirti užimtumo sistemos ir žmonių perkvalifikavimo sistemos pertvarkoms, 65 milijonai eurų – valstybės tarnybos pertvarkai ir mokesčių surinkimui gerinti.
Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos reformos ir investicijos išsiskiria finansavimo modeliu – numatytos lėšos Lietuvą pasieks tik įgyvendinus išsikeltus tikslus. Lėšų susiejimas su įsipareigojimais vykdyti reformas yra naujas požiūris valdant ES lėšas, kuris reikšmingai prisidės prie Lietuvos augimo potencialo, visuomenės gyvenimo kokybės, stipresnės valstybės kūrimo.
Rugsėjo 22 d. vykusi konferencija sutelkė visuomenės, verslo, įvairių organizacijų ir viešojo sektoriaus atstovus diskusijai apie tai, kaip sekasi įgyvendinti planą „Naujos kartos Lietuva“, apie jau pasiektus rezultatus ir naujus iššūkius, taip pat apie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos aktualumą, atsižvelgiant į naują geopolitinį kontekstą.
Konferenciją, pristatančią pirmuosius apčiuopiamus įgyvendinamų reformų rezultatus organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Konferencijos vaizdo įrašas skelbiamas ČIA.
