Ir atskrido, atplasnojo gegutėlė
Vyšnių sodan –
O tada toks baltas vyšnių sniegas krito…
Pirmasis Jono Aisčio eilėraštis „Gegutėlė“ parašytas Kaune 1926 metais. Jis, kaip ir daugelis kitų Jono Aisčio eilėraščių, tapo liaudies daina. Dainomis tapo Jono Aisčio eilėraščiai „Lopšinė“, „Peizažas“, „Šilainė“, „Naktis“, „Paprastas gyvenimas“ ir kiti. Jau tarpukario Lietuvoje, apie 1936 metus, studentai dainavo pagal šias eiles sukurtas dainas. Jos skambėjo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ypač jas mėgo lietuvių išeivija Amerikoje. Šios dainos skamba folkloro ansamblių „Dijūtos“, „Blezgingos“, „Rumšiškių giedotojų“ repertuaruose. Dainas Jono Aisčio tekstais dainuoja Veronika Povilaitienė, panevėžietis Sigitas Stankūnas.
Jono Aisčio Gegutėlė prabilo ir ukrainiečių kalba! 2022 m. vasario 24 d. ankstų rytą Rusija paskelbė karą Ukrainai. Karas pareikalavo ir toliau reikalauja daug aukų. Naikinami Ukrainos miestai, karinė agresija kursto nesaugumą ir baimę globaliu mastu. Žūsta civiliai, vaikai. Ir menininkai neliko nuošalyje. Lietuvos roko grupė „Kardiofonas“ pristatė dainą GEGUTĖLĖ | ZOZULYA YouTube platformoje, Jono Aisčio žodžiais. Muziką sukūrė Rimantas Giedraitis. Keista klausyti įžymios Jono Aisčio dainos „Gegutėlė“ ukrainiečių kalba. Daina labai įtaigi. KARDIOFONAS taip pat įdainavo „Gegutėlę“ ir lietuvių kalba. Priminsiu: 1989 metų pradžioje „Kardiofonas“ išrinktas populiariausia Lietuvos diskotekų grupe. Atsimenate dainą „Ant kalėdinės eglutės“? Nepaisant pripažinimo, grupė netrukus išsiskirstė, prieš tai surengusi anšlaginius koncertus Kauno sporto halėje. Tačiau 2022 metų pradžioje dienos šviesą išvydo nauji po dešimtmečių tylos legendinės grupės kūriniai.
2017 m. lapkričio 10 d. Rumšiškėse įvyko poeto Kazio Bradūno 100-čio minėjimui skirtas renginys „Daina Kazio Bradūno gyvenime ir šeimoje“. Koncerte klausytojai išgirdo folkloro ansamblio „Dijūta“ atliekamas liaudies dainas. Skambėjo Kazio Bradūno jaunystėje ypač pamėgtos Jono Aisčio, Vinco Mykolaičio-Putino ir paties poeto suposmuotos literatūrinės dainos, pokario metais toli nuo Lietuvos atsidūrusioje Bradūnų šeimoje giedotos giesmės, romansai. Prisiminimus apie tėvelių namuose gyvavusias dainas ir su jomis susijusias įdomias istorijas papasakojo poeto dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Folkloro ansamblį „Dijūta“ 1979 metais Lietuvos mokslų akademijos mokslinių institutų darbuotojai. Daugiau kaip trisdešimt metų folkloro ansamblis priklausė Lietuvos mokslų akademijai. Dabar ansamblis yra nepriklausomas, save išlaikantis Vilniaus miesto folkloro kolektyvas.
Viena iš ryškiausių šių dienų atlikėjų yra Ilona Papečkytė. Kompozitorė ir atlikėja Ilona Papečkytė pirmoji pradėjo dainuoti J. Aisčio poeziją. 2019 metais, minint poeto 115-ąsias gimimo metines, renginio metu skambėjo jos atliekami J. Aisčio eilėraščiai „O kai tave visi atstums“, „Katarsis“, „Kryžkelė“, „Ak, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri“ bei menininko Jono Meko „Žeme, žeme“. Štai ką ji papasakojo mano knygai „Jono Aisčio paslaptis“ (2023).
„Pažintis su poeto Jono Aisčio kūryba įvyko netikėtai, gavus pasiūlymą sukurti pagal jo eiles dainas iš Rumšiškių ką tik įsikūrusio poeto muziejaus direktorės Gražinos. Ji buvo mano pusseserės draugė, įteikusi paskaityti ir knygą su jo eilėmis, vėliau paklausyti ir įrašus su pačio poeto balsu. Jau pirmą vakarą, jaukiai prisėdus ir atvertus knygą, susižavėjau šiuo poetu, subtiliomis jo eilėmis, o kai išgirdau senoje magnetofono kasetėje jį patį skaitantį savo eiles, atrodė jog oras virpa greta, taip jautriai skambėjo poeto balsas, ištarti žodžiai.
Daug kartų beskaitydama knygą, pasirinkau pirmuosius eilėraščius, kurie labai taikliai atspindėjo mano tuometinę vidinę būseną. Tai buvo laiškas draugui, iki sielos gelmių paliečiantis skaitantįjį ir atrodė, jog galima net pavydėti poeto draugui, kuriam buvo skirtos šios eilės. Eilių pavadinimas geriausiai nusakė turinį, nes tai ,,Katarsis“ katarsyje. Ypatingai sujaudino, ,,užkabino“ eilių pradžia: ,,aš tik tau visas širdies gelmes atversiu, kaip aš niekad, kaip aš niekam nesakau, nusiplaut nekruvinos aukos katarsiu, mano žodžio kruvina auka“. Tolimesnė poeto išsakyta mintis ,,žodis – žiedas, pumpure nuvytęs“ tapo mano tolimesnės kūrybos leitmotyvu, primenančiu man žodžio svarbą žmogaus gyvenime.
Kitas Jono Aisčio eilėraštis ,,O kai visi“ mano kūrybinių ieškojimų kelyje taip pat įgavo tradicinę muzikinę formą, suskambo daina ir tapo net vizitine kortele, pristatant save kaip muzikos, dainų kūrėją. Šia daina dažnai pradedu savo koncertus. Labai džiugu, jog muzikinį akompanimentą studijiniuose įrašuose papuošė puikaus saksofonininko Perto Vyšniausko instrumentu išjausta melodija, įterpiau ir gamtoje įrašytus paukščių čiulbesius.
Trečioji daina ,,Ach, kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri“ gimė po išklausyto pačio poeto dainos teksto skaitymo. Savo muzikoje norėjau atskleisti, paryškinti poeto išsakytą meilės jausmą. Pakeliui į dainą yra likę nemažai poeto eilių, kurios manyje gyvena jau du dešimtmečius. Vienai iš jų ,,Kelionė“ po truputį kurpiu muzikos nėrinį ir nepaprastai džiaugiuosi, jog teko prisiliesti prie nepaprastai talentingo liūdesio poeto, jautraus žmogaus ir gyventi su jo kūryba, kaip su amžina šio pasaulio klasika“.
Ilona Papečkytė – dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja, muzikos terapijos pradininkė Lietuvoje, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos narė, dailės, muzikos, teatro mokytoja, specialioji pedagogė-ekspertė, Kauno Kovo 11-osios gimnazijos muzikos orkestro ,,Skambančios spalvos“ ir Dramos būrelio ,,Emocija“ vadovė, įkūrė ir 20 metų vadovavo Vaikų ir jaunimo dainos teatrui. Rengia jubiliejinius ar kitus proginius koncertus: Kauno kameriniame teatre, Raudondvario kultūros centre, B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje, Kauno menininkų namuose ir kt. Daugkartinė Tarptautinio dainuojamos poezijos festivalio „Tai – aš“ ir ,,Poezijos pavasaris“ , Nacionalinio bardų festivalyio „Purpurinis vakaras“, ,,Akacijų alėja“ dalyvė.
Pastoviai dalyvauja įvairiuose Kauno apskrities ir kitų savivaldybių viešųjų bibliotekų, dailininkų, rašytojų sąjungų, muziejų, bendruomenių namų, pedagogų organizuojamuose edukaciniuose ir kūrybiniuose projektuose, bendradarbiauju su rašytojais, poetais, dailininkais jų kūrybos pristatymuose. ,,Dainuojamos poezijos vakaras su terapijos prieskoniu“ taip vadinasi pastaruoju metu dažnai pristatoma programa (Birštono, Druskininkų Eglės sanatorijoje), kurioje supažindinami lankytojai su muzikos terapija. Parengti ir išleisti muzikiniai albumai: „Akustinis portretas“ (1995), „Ledinė šiaurės gėlė“ (1995), „Linksmoji gatvelė“ (1996), „Žaidimai“ (1997), „Katarsis“ (2001), „Mano vaikystės knyga“,(su aktore Rūta Staliliūnaite) (2008), „Laiškas“ (2012), „Tai – aš“ – vienas kūrinys bendroje Tarptautinio dainuojamos poezijos festivalio „Tai – aš‘‘ kompaktinėje plokštelėje (2012), „Čiuku čiuku traukinukas“ (2013), „Tas pasaulis“ (2022), „Nupiešiu 4 metų laikus“ (2022).
Straipsnio autorė: dr.Valentina Šereikienė, rašytoja, vertėja.
