Įvertinimas
Jauniems žmonėms šiais laikais tikrai nestinga įvairiausių veiklų. Vieni – dainuoja, kiti – sportuoja, treti – dalyvauja kiek kitokiuose užsiėmimuose, pavyzdžiui – tampa Jaunaisiais miško bičiuliais. Ir taip, perskaitėte tikrai teisingai. Galime didžiuotis, kad Lietuvoje jauni žmonės nevengia užsiimti prasminga veikla, kuri – ne tik ugdo, tačiau ir padeda spręsti aktualias problemas. Ar žinojote, kad mūsų šalyje veikia net 76 Jaunųjų miško bičiulių būreliai? Laidoje „Miško istorijos“ garsus komikas Mantas Bartuševičius aiškinosi, kaip tapti šios bendruomenės dalimi, ką Jaunieji miško bičiuliai veikia bei ko išmoksta interaktyvių užsiėmimų metu.
Veiklos subalansuotos ne tik moksleiviams, tačiau ir darželinukams
Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina pasakoja, kad Jaunieji miško bičiuliai – tai moksleivių iniciatyva. Jos tikslas – jauniems žmonėms geriau susipažinti su gamta, o ypač – miškais. Šių užsiėmimų vadovai dažniausiai būna iniciatyvūs bei aktyvūs bendruomenės nariai, o būrelių užsiėmimai paprastai vyksta mokyklose.
„O veiklų šių būrelių metu tikrai nestinga. Vaikai gali mokytis tiek klasėje, tiek miške. Nuolat organizuojami įvairūs konkursai, akcijos, projektai. Jaunieji miško bičiuliai į įvairias veiklas yra įtraukiami visus metus. Ir nors būrelių specifika tokia, kad veiklų daugiau šiltuoju metų sezonu, pavasarį daugiau dėmesio skiriama paukščiams, inkilų kalimui, jų kabinimui, paukščių pažinimui“, – teigia specialistė.
Anot jos, net ir vasarą , kuomet veikla nėra tokia aktyvi, yra organizuojami edukaciniai žygiai bei vasaros stovyklos. O žiemą vaikai turi puikią progą susipažinti su miškininko profesija, sužinoti įdomių dalykų apie miško žvėris, želdinių priežiūrą. Dažnai žiemą edukacijos vedamos mokyklų klasėse, čia yra rodomi įdomūs vaizdo įrašai. Vis tik, daug laiko leidžiama ir lauke. Viena iš veiklų žiemos metu – pėdsakų atpažinimas.
„Šių užsiėmimų tikslas – ne tik sukurti tarpusavio ryšį vieniems su kitais, tačiau ir su gamta. Su jaunais žmonėmis tą darome įvairiausiais būdais, pasitelkdami sensorinius pojūčius. Vienas jų – lytėjimas: liečiame įvairius paviršius, vaikštome basomis. Ši veikla taikoma jaunesniems Jauniesiems miško bičiuliams – darželinukams bei ikimokyklinukams. Su jais dažnai stebime aplinką, kas joje juda. Lėtai vaikštome, dairomės, klausomės paukščių skleidžiamų garsų, juos skaičiuojame, bandome nustatyti artimiausią bei tolimiausią garsą“, – teigia G. Karelina.
Ji pasidalina ir itin vertinga informacija. Pasak specialistės, Jaunųjų miško bičiulių veikla vystoma visoje Lietuvoje. Šiuo metu veikia net 76 būreliai, o į šią veiklą gali įsitraukti įvairaus amžiaus vaikai – darželinukai, ikimokyklinukai, moksleiviai nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
Būrelių tikslas – padėti vaikams pažinti gamtą ir ja mėgautis
Neretai tėvai pergyvena, kad šiais laikais dauguma būrelių yra labai disciplinuoti, reikalaujantis iš vaiko mokytis tiek pat, o kartais – net daugiau, nei pamokose. Dėl šios priežasties jauni žmonės susiduria su pervargimu, emocijų nekontroliavimu. Vis dėlto, G. Karelina pabrėžia, kad Jaunieji miško bičiuliai tikrai nėra spraudžiami į rėmus. Būreliai organizuojami taip, kad neapkrautų ir neįpareigotų jaunų žmonių.
„Dėl šios priežasties jaunimas aktyviai įsitraukia į visą veiklą. Vadovai nesunkiai juos sudomina, mat dauguma veiklų – praktinės“, – sako specialistė.
Ji supažindina, kad šis būrelis Lietuvoje veikia jau itin ilgą laiką. Skaičiuojama, kad pirmieji užsiėmimai buvo organizuojami jau 1922 metais.
„Profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo organizuojamos paukščių stebėjimo akcijos, medelių sodinimo akcijos. Į šias veiklas labai aktyviai įsitraukdavo mokyklų jaunimas. Tai paskatino vystytis Jaunųjų miško bičiulių būreliui. Miškininkai pokario metais aktyviai kviesdavo moksleivius į įvairias talkas – miško sodinimą, sėklų rinkimą, inkilų kabinimą. Oficialiai metodiškai Jaunieji miško bičiuliai pradėjo veikti 1975-aisias. Ši veikla buvo įtraukiama į užklasinę veiklą ir sėkmingai yra vykdoma iki šiol“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, miškininkų viena pagrindinių užduočių mokant jaunus žmones – išugdyti teigiamą požiūrį į mišką, jo visumą, aplinką, ekosistemą. Gamtotvarkos specialistė įsitikinusi – užaugę vaikai turi suprasti, kas yra erdviškumas, kuo skiriasi miškai ir medelynai. Juk miškas – ne tik stati medžiai, čia gausu ir žolinės augalijos, krūmų.
Interaktyvios veiklos žaibiškai įtraukia jaunimą
G. Karelina pabrėžia – veiklų metu miškininkai yra atviri vaikams. Jiems yra pasakojama apie tai, kad šiais laikais miškuose yra ūkininkaujama, kaip palaikoma biologinė įvairovė. Pavyzdžiui, viena iš užduočių, į kurią įtraukiami 5–7 klasių moksleiviai – medžio rūšies atpažinimas iš žievės.
„Pagal medienos atraižas galima nustatyti medžio rūšį. Pavyzdžiui, ši žievė vienur storesnė, kitur plonesnė. Spalva lyg neišsiskiria. Apie kamieno struktūrą matome šerdį, branduolį, balaną, žievę. Vienur branduolys ganėtinai ryškus, kitur – balaninė mediena. Vienur rievė ryškesnė.“, – apžiūrėdama radinį pasakoja specialistė.
Būtent į tokias interaktyvias veiklas ir yra įtraukiami moksleiviai. Jaunųjų miško bičiulių būreliuose jie mokosi, susipažįsta su gamta, ją tyrinėja.
„Šiais laikais jaunimas ir moksleiviai gali įvardyti šimtus prekių ženklų, tačiau paprašius išvardyti 10 medžių, augančių Lietuvoje, rūšių, jiems darosi sudėtinga“, – teigia pašnekovė.
Tad, anot jos, būrelių metu vaikai yra skatinami įvairiais būdais mokytis pažinti medžius iš kankorėžių, lapų, sėklų, medžių atraižų.
Tikslas – vaikams kurti ryšį su gamta
Jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovai padeda vaikams sukurti ryšį su gamta. Tai daroma per sensorinius pojūčius. O lytėjimo pojūčiai – ne tik prisilietimas, bet ir temperatūrų pokyčių pajautimas. Tad užsiėmimų metu vaikai net brenda į vandenį.
„Basomis vaikščioti išties yra labai naudinga tiek kraujotakai, tiek ir apskritai sveikatai. Kartais susiduriame su situacijomis, kai vaikai, ateidami į mišką, turi tam tikrų baimių, fobijų. Bijo gyvūnų, skruzdėlių, varliagyvių. Taip pat neretai pasitaiko baimė bristi į vandenį, išsipurvinti. Vieną kartą susidūriau su tokia situacija, kai po žygio atėjome į stovyklavietę, joje įsikūrėme. Pietų metas, išsitraukiame sumuštinukus. O vienas vaikas, prieš atsisėsdamas ant suoliuko, apipurškia jį dezinfekciniu skysčiu, kas gamtoje tikrai nėra reikalinga“, – pasakoja specialistė.
Šių būrelių metu vaikai ir yra skatinami nebijoti liesti, uosti, patirti naujų įspūdžių.
Inkilai – ne vien paukščiams: vaikai gamina būstus ir kitiems miško gyventojams
Viena iš veiklų, kuri labai patinka Jauniesiems miško bičiuliams – inkilų gamyba. Vis tik, daugelis mano, kad inkiluose gyvena tik paukščiai. Tai – mitas.
„Inkilai gaminami su skirtingomis angomis, patys būna skirtingų dydžių. Be paukščių juose gyvena miegapelės, šikšnosparniai. Gamindami inkilus žinome, kam jie bus skirti“, – itin vertinga informacija dalinasi gamtininkė.
Ji supažindina ir su kitu įdomiu faktu. Kai kuriems inkilams yra paliktos nepilnai užkaltos vinys tam, kad būtų patogu inkilus valyti, mat miškininkai ir Jaunieji miško bičiuliai ne tik juos kabina, tačiau ir kasmet valo.
„Labai specifinis yra miškinės miegapelės inkilas. Vaikai ne visada gali įvardyti, kas dar, be paukščių, gyvena inkiluose, tai mes kabiname inkilus ir miegapelėms. Tai yra retos, į Raudonąją knygą įrašytos rūšys: didžioji miegapelė, miškinė miegapelė“, – pasakoja G. Karelina.
O miškinės miegapelės inkilas – ypatingas. Jis atsidaro iš viršaus, taip galima stebėti jos veiklos požymius. Pašnekovė pasidalina, kad Lietuvoje šiuo metu yra įkurta vienintelė miegapelių buveinė. Labai svarbu ją išsaugoti. Šiais metais Pravieniškių miške, Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų dėka, buvo įkelta net 300 inkilų miegapelėms.
Augina naująją kartą, kuri tvariai žvelgia į ateitį
Valstybinių miškų urėdijos atstovė teigia, kad užsiėmimų pagalba stengiasi ugdyti jaunimą, kuris į mišką žvelgtų šiuolaikiškai, tvariai ir visapusiškai. Juk miškas teikia naudą ne tik gamtai, bet ir visuomenei.
„Jauniems žmonėms mes nuolatos primename, kad nėra gėda pakelti svetimą šiukšlę, tačiau yra gėda už kitus, jei atsiranda tokių, kurie šiukšles mėto. Vaikai puikiai supranta, kad toks elgesys – negeras. Pavyzdžiui, aš visada kišenėje nešiojuosi šiukšlių maišą ir pirštines tam, jei šių priemonių prireiktų. Tačiau džiaugiuosi, kad pavienių išmestų šiukšlių tikrai mažėja“, – sako ji.
Specialistė pasakoja ir apie dar vieną veiklą, kuri įtraukia Jaunuosius miško bičiulius. Tai – ragų pažinimas. Anot jos, vaikams atrodo neįtikėtina, kad kiekvienais metais elniniai žvėrys numeta ragus, o kitais metais jie išauga dar didesni.
„Vaikai labai mėgsta užduotį, kurios metu bando iš rago nustatyti, kokio jis gyvūno“, – žiniomis dalinasi G. Karelina.
Anot jos, elnių amžius įprastai nustatomas pagal apatinį žandikaulį. Vis tik, atsiranda entuziastų, kurie radę ragą miške, bando nustatyti jo amžių. Specialistė paaiškina, kad norint tai padaryti reikia žiūrėti į vietą, kuri dar kitaip vadinama „rože“. Taip pat svarbu įvertinti kelmelį, ragų šakotumą, dydį.
Norintiems prisijungti prie šios išskirtinės veiklos
Jauni žmonės mėgsta praktines, įtraukiančias veiklas, kurių metu gali patys patirti, pažinti bei pajusti. Tuo įsitikinusi G. Karelina, kuri pasakoja, kad Jaunieji miško bičiuliai rudenį turi galimybę su miškininkais eiti klausytis elnių baubimo.
„Ir tai – tik keletas pavyzdžių, ką veikiame. Svarbu paminėti ir tai, kad Jaunųjų miško bičiulių veiklą kuruoja Valstybinių miškų urėdija. Norint prisijungti prie šios veiklos, reikėtų kreiptis į Komunikacijos skyrių elektroniniu paštu [email protected], taip pat galite kreiptis į vietinius jūsų rajone dirbančius miškininkus, jie maloniai jus nukreips ten, kur reikia“, – itin vertinga informacija dalinasi Valstybinių miškų urėdijos atstovė.
Kviečiame peržiūrėti Delfi.lt laidą, kurioje Mantas Bartuševičius tampa Jaunuoju miško bičiuliu: https://www.delfi.lt/projektai/misko-istorijos/komiko-manto-bartuseviciaus-nuotykiai-miske-kaip-jam-sekesi-buti-jaunuoju-misko-biciuliu-94677413
Valstybinių miškų urėdijos informacija
