Pastaruoju metu, automobiliams tampant vis saugesniems, ji daugiau dėmesio skiria aktyviajam jų saugumui. Dėl to specialistai vairuotojams, kurie ieško tikrai saugaus automobilio, siūlo vadovautis ne tik mūsų kontinento ekspertų rekomendacijomis, bet taip pat peržvelgti ir Šiaurės Amerikoje atliekamų transporto priemonių saugumo bandymų rezultatus.
Skirtingos rinkos, vienodi automobiliai
Šiaurės Amerikos rinkoje saugumo bandymus atlieka nepriklausoma, draudimo bendrovių finansuojama IIHS organizacija.
Jie, kaip ir europiečiai, daužo savo rinkoje parduodamus automobilius, bando jų aktyvaus saugumo sistemas, tik jų testavimo metodika šiek tiek skiriasi, tačiau tai gali suteikti platesnį automobilių saugumo paveikslą.
Žinoma, Šiaurės Amerikos ir Europos rinkose parduodamos transporto priemonės šiek tiek skiriasi. Europoje – vos vienas kitas milžiniškas „Cadillac“, „Chevrolet“ ir kitų amerikietiškų markių SUV atstovas, taip pat nėra didelės dalies „Ford“ modelių.
O amerikiečiai nedaužys prancūziškų „Renault“, „Peugeot“, „Citroën“ ar itališkų „Fiat“ gaminių, nes šiais už Atlanto nėra prekiaujama.
Vis dėlto vokiečių „premium“ segmento gamintojai, japonai ir korėjiečiai nemažą dalį modelių gamos pardavinėja abiejose vandenyno pusėse.
Amerikiečiai neturi „Hyundai i20“, o europiečiams neįdomus „Hyundai Palisade“ visureigio saugumo reitingas, nes čia jis neparduodamas.
Tačiau pažiūrėję į IIHS saugiausių automobilių sąrašą galime pamatyti ir mums pažįstamų modelių: „Hyundai Tucson“, „Santa Fe“, „Ioniq 5“. Nemenka dalimi tų pačių modelių abiejose Atlanto pusėse taip pat prekiauja „Toyota“, „Honda“, „Mazda“, didžioji dalis BMW ar „Mercedes-Benz“ gamų identiškos.
Tai reiškia, kad nemažai automobilių testuojami ir eksperimentiškai daužomi tiek Europoje, tiek ir Šiaurės Amerikoje. Kodėl saugumu besirūpinantiems pirkėjams vertėtų užmesti akį į abu testus? Nejaugi europietiškų nepakanka?
Europoje prioritetai teikiami elektronikai
„Kalbant apie Europą, man atrodo, kad dabar tas saugumas, kuris turi fiziškai apsaugoti žmones, yra nustumtas į antrą planą: daugiausia dėmesio skiriama susidūrimų prevencijai, sistemoms, kurios priima sprendimus už vairuotoją“, – savo nuomone dalijasi nuolat į saugos temą besigilinantis automobilių ekspertas, televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Kai pasyvusis naujų automobilių saugumas – kėbulų struktūra ir mechaninės saugos priemonės – tapo puikus, „EuroNCAP“ daugiau dėmesio ėmė skirti aktyviajam saugumui, t. y. elektronikos valdomoms saugumo sistemoms. Ne tik jų veikimui, bet ir tam, ar transporto priemonė turi jas kaip standartinę įrangą, ar tik kaip papildomą.
Pavyzdys – „Honda CR-V“. Nors šio šeimyninio SUV kėbulas atliekant pasyviojo saugumo, arba daužymo, testus pasirodė puikiai, pelnė 85 proc. už suaugusiųjų, 86 proc. už vaikų ir 76 proc. už pėsčiųjų apsaugą, kas jam turėjo užtikrinti 5 žvaigždučių įvertinimą, standartinė versija gali pasigirti tik 4-iomis žvaigždutėmis.
„EuroNCAP“ maksimalų 5 žvaigždučių įvertinimą skyrė tik modeliui, turinčiam papildomą saugumo paketą. O atlikus Amerikos IIHS testus tas pats „Honda CR-V“ pelnė „Top Safety Pick“ ženklelį dėl aukšto saugumo lygio.
„Man atrodo, kad ši 5 žvaigždučių europietiška sistema šiek tiek atgyvenusi, nes sunku objektyviai suprasti, kuris automobilis saugus, o kuris – ne, reikia įdėmiau žiūrėti į atskirus vertinimus.
Fizinis saugumas, apsaugantis per avariją, yra be galo svarbus. Elektroninės auklės irgi svarbios, jos teoriškai sumažina riziką, bet kartais peržengia ribą ir erzina vairuotojus, dėl to būna išjungiamos.
Be to, sunkiomis oro sąlygomis apsineša jutikliai ir sistemos nebeveikia. Tai koks tikslas viską statyti ant saugumo sistemų tuomet, kai jų veiksnumas nėra 100 proc. užtikrinamas?“ – retoriškai klausia „Metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas.
Amerikiečiai daužo automobilius senamadiškai ir daug
IIHS taip pat bando naujų automobilių aktyviojo saugumo sistemas. Organizacijos specialistai irgi turi nemažai scenarijų, kaip reikėtų išbandyti transporto priemonių atsparumą kritinėse situacijose.
Pavyzdžiui, bandydami autonominę avarinio stabdymo sistemą važiuoja greičiau nei europiečiai, viršija ir 60 km/val., bei testuoja, kaip automobiliai reaguoja į kitas lengvąsias mašinas, sunkvežimius ir motociklininkus.
Pateikdami savo vertinimus Šiaurės Amerikos bandytojai visgi labiau kliaujasi pasyviojo saugumo, jau įvykus avarijai, rezultatais.
„Bandymo scenarijų ten gerokai daugiau. Pavyzdžiui, itin įdomus priekinio ketvirčio smūgis, pas mus jo nebūna, o jis išties gerai ištaško automobilį, taip pat – fiziniai smūgiai su sunkvežimiu.
Ten automobiliai testuojami gerokai platesniame smūgių diapazone, nes jie neeliminuoja vairuotojo iš vairavimo, o klaidas dažniausiai daro juk ne kompiuteriai, o būtent žmonės“, – komentuoja V. Kudarauskas.
Kokie modeliai patys saugiausi?
IIHS nereitinguoja automobilių žvaigždutėmis, jie kiekvieno smūgio įvertinimą pateikia atskirai, o organizacijos tinklalapyje galima rasti visų išbandytų modelių rezultatus.
Ši organizacija skelbia geriausiai saugumo bandymuose pasirodžiusių, „Top Safety Pick“ ženklelį gavusių modelių sąrašą. Suprask – šie automobiliai yra tikrai labai saugūs.
O patys saugiausi gauna tą patį ženklelį su pliusu „Top Safety Pick+“.
Kokius ir Europoje parduodamus modelius galima pamatyti saugiausių susisiekimo priemonių sąraše su pliusu? Čia dominuoja „Hyundai“ grupė, kartu su savo dukterine prabangių automobilių marke „Genesis“.
Iš mūsų rinkoje aktualių modelių pliusą pelnė „Hyundai Tucson“, „Santa Fe“, „Kona“ ir „Ioniq 5“ modeliai – jie puikiai pasirodė ir per „EuroNCAP“ testus.
Tame pačiame sąraše yra ir „Honda Civic“ ir bei HR-V, „Mazda 3“ ir CX-30, „Mercedes-Benz“ C klasė, „Ford Mustang Mach-e“, „Audi Q6“, „BMW X5“, „Mercedes-Benz GLC“ ir GLE bei „Volvo XC90“. Paprastas „Top Safety Pick“ ženklelis buvo skirtas „Subaru Forester“, „Lexus NX“ modeliams.
