Ką Jūs matote nuotraukoje? 99 procentai atsakys – „na gi šokoladas, kas per klausimas“.
Štai ir kainų etiketės sako – „šokoladas“. Kas gi gali būti ne taip?
O nestebina, kad angliškai, ant produkto viršelio pavadinti – Milka – „riešutinis šokoladinis vaflis“, o Fin Care – „karališko dydžio šoko ir sausainis su pienišku šokoladu“.
Norit pasižiūrėti produkto nugarėlę, kad suprasti detales? Prašom.
O čia dar įdomiau. Imame Milka. 3 Baltijos sesės čia mato pieninį šokoladą, Tačiau Lenkijos gyventojai čia mato – vafliuką, įdarą iš lazdynų riešutų, lazdynų riešutų gabaliukus pieniniame šokolade.
Imame Fin Carre. Lietuva, Čekija, Vengrija, Serbija čia mato pieninį šokoladą, tačiau Slovėnija čia mato panašiai, kaip Lenkija – sausainiuką, įdarą iš lazdynų riešutų, lazdynų riešutų gabaliukus pieniniame šokolade.
Kas čia vyksta. Čia vyksta sąvokų pakeitimas. Panašiai, kaip su Pampers, kai šis prekinis ženklas tapo bendriniu visoms sauskelnėms, taip ir šokolado gamintojai nori, kad, tarkim, Milka taptų bendriniu žodžiu vartotojo sąmonėje – Milka – tai šokoladas, bet kartais jis tampa neaišku kuo. Taip, yra moksliškai aprašyta skimpfliacija – tai yra produkto sudėties pakeitimas, paliekant tą pačią kainą, bet sąvokų pakeitimas yra daug galingesnis ir pelningesnis instrumentas, kai vienas produktas paprasčiausiai pavadinamas kito produkto vardu – grūdų sunka pavadinama pienu, trintos daržovės su grūdais – mėsa, o tešla apipilta šokolado glazūra – šokoladu. Savaime aišku, kad tokio produkto savikaina yra mažesnė nei gryno šokolado ir tai daroma ne iš meilės vartotojui, jo skoniams, o iš didelės meilės pinigams.
Kodėl tai vyksta. Gal kas ne taip su įstatymais. Žiūrim lietuvišką įstatyminę bazę ir sudėtis.
Milka – 46 procentai įdaro, tame tarpe miltiniai gaminiai, 54 procentai šokolado.
Fin Carre – 59 procentai įdaro, tame tarpe miltinių gaminių, 41 procentas šokolado.
Taigi formaliai šie gaminiai negali vadintis šokoladu.
Didieji gamintojai bando plėsti savo erzacgaminių ribas ir tam tikrose šalyse tai pavyksta. Vartotoją ginančios organizacijos to nemato ir kada nors koks nors Žemės ūkio ministerijos klerkas „netyčia“ pakoreguos reglamentą taip, kaip reikia didiesiems gamintojams ir tai bus visiškai legalu.
O ką patys vartotojai? Na buvo ir kol kas yra toks iškalbingas komentaras prie PricerLT įrašo apie klaidinančią Karūna šokolado kilmę.
Tai va, mieli valgytojai su tokiu požiūriu labai greitai ėsite plonu šokolado sluoksniu apipiltą kartoną (nuostabus ląstelienos šaltinis) ir galvosite, kad valgote šokoladą, o po to dvėsite nuo neaiškių ligų, leisdami uždirbti nežmoniškus pinigus suktam verslui. Arba pradėsite galvoti ką perkate ir rinksitės atsakingai.
Šaltinis:
Apžvalgos autorius:
„Riebus katinas“ neatsako už autorių mintis ir išsakomas idėjas, tačiau kviečia būti pilietiškiems ir reikšti savo nuomonę viešai.
