Ar jums yra buvę taip, kad klausantis tam tikros melodijos, per kūną bėga šiurpuliukai, o per nugarą perbėga šaltukas? Jeigu taip, tuomet pasižymite unikalia savybe.
Šis pojūtis vadinamas „frisonu“, nuo prancūziško žodžio frisson (drebėti) ir tiesioginė jo reikšmė yra „estetinis šaltukas“.
Muzika, sukelianti „orgazmą“
„Šis pojūtis suvokiamas kaip malonumo bangos, perbėgančios jūsų odos paviršiumi. Kai kurie tyrėjai šį išgyvenimą netgi vadina „odos orgazmu“, – straipsnyje leidiniui The Conversation rašo filosofijos daktaras Mitčelas Kolveris iš JAV Jutos universiteto.
Dažniausiai frisoną inicijuoja emociškai įtraukiančios muzikos klausymasis. O kai kurie žmonės gali pajusti palaimą kai žiūri į gražius meno kūrinius, ryškių emocinių scenų filmuose arba fizinio kontakto su kitu žmogumi metu.
Kodėl ne visi gali tai pajusti
Tyrimai rodo, kad šį pojūtį bent kartą gyvenime patyrė apie du trečdaliai visų žmonių. O Reddit tinklapio naudotojai net sukūrė atskirą forumo atšaką meno kūrinių, priverčiančių juos pajusti „odos orgazmą“, aptarimui.
„Mes manome, kad kuo stipriau žmogus intelektualiai save įtraukia į muzikos kūrinio perklausą, tuo didesnė tikimybė jam patirti frisoną, dėka gilesnio kontakto su stimulu“, – teigia Kolveris.
Tyrėjai taip pat teigia, kad didesnio klausytojo įsitraukimo į klausymosi procesą tikimybė pirmiausiai priklauso nuo jo asmenybės tipo.
„Siekiant patikrinti šį teiginį, tyrimo dalyviai buvo prijungti prie aparato, matuojančio tam tikrus odos rodiklius. Po to dalyviai perklausė kelis muzikinius kūrinius, įskaitant Air Supply dainas, Haso Zimmerio muziką bei klasikinius Šopeno kūrinius“ – pasakoja Semas Merfis iš Music Feeds.
Buvo manoma, kad kiekvienas iš šių muzikos kūrinių turi po vieną įtraukiantį arba kulminacinį momentą, galintį sukelti „odos orgazmą“.
Eksperimento dalyviai taip pat buvo paprašyti atlikti asmenybės testą, po to Kulveris padarė išvadą, kad žmonėms, jaučiantiems frisoną, būdinga tokia asmens savybė kaip „atvirumas naujai patirčiai“.
„Tyrimai rodo, kad šią savybę turintys žmonės, charakterizuojami neįprastai aktyvia vaizduote, vertina grožį, myli gamtą, ieško naujų pojūčių, dažnai susimąsto apie savo jausmus ir vertina gyvenimo įvairovę“, – pabrėžė Kolveris.
Atsiverkite naujai patirčiai
Tyrėjai ir anksčiau buvo padarę panašias išvadas, tačiau Kolveris įrodė, kad tokios reakcijos į muziką tikimybė priklauso ne nuo emocinės, o nuo intelektinės asmenybės pusės. Pavyzdžiui, kai žmogus bando įsivaizduoti kaip muzikos kūrinys vystysis toliau arba stengiasi vizualizuoti muziką savo sąmonėje. „Vizualizaciją galima aprašyti kaip muzikos klausymosi ir fantazijų jos tema sujungimą“, – aiškina mokslininkas.
Tokiu būdu žmonės, kurie lyg pasineria į muziką, naudodami mąstymo procesus, turi žymiai didesnę tikimybę pajusti „odos orgazmą“ nei tie, kurie klausosi muzikos kaip malonaus fono.
