Šiemet naujai išrinktas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus teigia, kad tokiais gerais uosto veiklos rezultatais nereikėtų skubėti džiaugtis.
„Geopolitinės nuotaikos pastaruoju metu yra tikrai sudėtingos, labai neramios, nežiūrint to, kad krovos rezultatas Klaipėdoje yra teigiamas, reikia būti labai atsargiems, labai jautriems su šia informacija“, – sako L. Rimkus.
Anot jo, augimą lėmė keletas faktorių. Pirmiausia tai, kad šiemet pradėjo dirbti Kėdainių „Lifosa“, kuri atnaujino žaliavos trąšų gamybai importą per Klaipėdos uostą.
Taip pat per uostą importuojama gana daug statybinių medžiagų, kurios naudojamos „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ tiesimui, taip pat stambiems vėjo jėgainių parkams sausumoje.
Iškasenų ir statybinių medžiagų krova šiemet uoste augo net 60 procentų. Tačiau kitokios tendencijos yra grūdų rinkoje. Nors pernai derlius buvo kaip ir ankstesniais metais, šiemet grūdų Klaipėdoje perkrauta 20 procentų mažiau. Dalis grūdų krovinio pasuko į Latviją.
„Rygos uoste yra susiformavusi lietuviškų krovinių kranto pusė, vyksta intensyvus kvietimas lietuviškų krovinių į šį uostą“, – sako L. Rimkus.
Anot jo, kaimyniniai uostai neteko didelio Rusijos tranzitinių krovinių srauto, todėl terminalai Rygoje net ieško naujų investuotojų, kurie taip pat galėtų pritraukti arba perkelti krovinių srautus.
„Ne paslaptis, kad siūlo investuoti ir mūsų kompanijos, su sąlyga, kad iš Klaipėdos būtų perkelti ir krovinių srautai“, – sako L. Rimkus.
Milijonas konteinerių
Vaidotas Šileika, LJKKA viceprezidentas, sako, kad šiemet Klaipėdos uoste, kaip ir per paskutinius trejus metus, turėtų būti peržengta simbolinė 1 milijono TEU krovos riba. Tačiau ne visos tendencijos yra teigiamos ir konteinerių segmente.
Nors konteinerių krova šiemet augo net 40 procentų, tačiau tai pasiekta dėl „tarnsšipmento“, kai konteineriai Klaipėdos uoste paskirstomi tarp didesnių ir mažesnių laivų. Klaipėda pasinaudojo ir tuo, kad didžiuosiuose Europos uostuose vyko darbuotojų streikai, todėl dalis krovinių buvo nukreipta tiesiogiai į Lietuvą.
„Matome, kad mažėja tranzitinių krovinių srautas konteineriuose. Neoficialiais duomenimis, mažėjimas siekia 22 procentus. Ypač naudotų automobilių iš JAV tranzitas į Ukrainą ar Baltarusiją. Dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų pervežimams pasirenkami kiti uostai“, – pažymi V. Šileika.
Anot jo, didelis Lietuvos pranašumas yra tas, kad mūsų pramonė labiau išvystyta nei kitų Baltijos valstybių, todėl generuojami didesni vietinių krovinių srautai.
Tačiau vis tiek nepagaminama tiek produkcijos, kad užpildytų išvežamus konteinerius, todėl apie 40 procentų konteinerių išvežami tušti. Taip pat daug jų tiesiog sandėliuojama Klaipėdos uoste, nes dėl pasaulinės ekonomikos turbulencijos yra sumažėjęs konteinerių poreikis, ypač Kinijoje.
V. Šileika akcentuoja 15 proc. šiemet išaugusį ro-ro krovinių srautą. Vienas LJKKA vadovų tai sieja su konkurencinga Klaipėdos uoste dirbančių laivybos kompanijų kainų politika, dėl to pavyksta dalį krovinių pritraukti net iš kaimyninių Liepojos ir Ventspilio uostų.
Taip pat labai pasiteisino „TT Line“ naujos Ro-Ro linijos Klaipėda-Travemiundė (Vokietija) atidarymas. Ji generuoja naujus krovinių srautus, kurie orientuoti į pietinę Europą.
Dialogas su valdžia
L. Rimkus pasidžiaugė konstruktyviu dialogu su naująja šalies valdžia. Jau įvyko darbinis LJKKA narių susitikimas su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu ir jo komanda, Klaipėdoje viešėjo Seimo jūrinių reikalų komisijos nariai.
Jis tikisi, jog valdžia girdi verslo argumentus ir skatina nesiimti radikalių mokesčių permainų. Ypač to ekonominio karo kontekste, kurį sąlygoja JAV prezidento Donaldo Trampo komandos veiksmai.
„Kai kurios įmonės jau neimportuoja žaliavos gaminti produkcijai, nes negali prognozuoti, ar suspės realizuoti produkciją JAV esant dabartiniams muitams. Poveikis Klaipėdos uostui šiuo atveju yra dvigubas“, – pažymi L. Rimkus.
Anot jo, todėl kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vieninga asociacijos narių pozicija sustabdyti kai kurių mokesčių kėlimą, nedaryti nepamatuotų žingsnių, kurie darytų poveikį Lietuvos pramonei.
Ypač šalies transporto sistemai ir Klaipėdos uostui, kurio veikla sukuria daugiau nei 6 procentus šalies BVP, yra svarbus kuro akcizo ir naudojimosi keliais mokesčiai. Jie neturėtų labai skirtis nuo esančių Latvijoje ar Lenkijoje.
