Prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) traukinys su kroviniais jau planuoja pajudėti atgal į Lietuvą.
Taip pat pranešama, kad iš Ukrainos į Klaipėdos uostą važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys.
„Bandomasis traukinys šiuo metu jau yra pakrautas Ukrainoje ir yra Lenkijos pusėje“, – BNS teigė krovinių vežimo įmonės „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė.
LTG atstovų teigimu, traukinys į Lietuvą gabens įvairias prekes, tačiau jų neįvardijo, taip pat negalėjo pasakyti, kada traukinys atvyks į Lietuvą.
Skelbta, kad maždaug 15-os platformų bandomasis traukinys iš Ukrainos per Lenkiją iki Kauno intermodalinio terminalo turėtų atvežti 50 konteinerių su įvairiomis prekėmis. Jei maršrutas pasiteisintų, vėliau juo bus gabenami Ukrainos grūdai.
Pasak M. Dubausko, iš Ukrainos į Klaipėdos uostą važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys, kurį Lietuvoje perims LTG.
Laukia grūdų
Klaipėdos uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas sako, kad iš Ukrainos į Klaipėdą atvyksta bandomieji grūdų ir skystų trąšų kroviniai, kurie Klaipėdą turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje.
„Atvyksta grūdai ir KAS (karbamido ir amonio salietros – BNS) skystosios trąšos – du kroviniai, kurių bandomosios partijos juda į mūsų pusę. Nuo pakrovimo per savaitę į Klaipėdą turėtų atvykti, gal kitos savaitės pradžioje“, – BNS sakė jis.
Tačiau vienas net visiškai pilnas apie 60 vagonų traukinys yra tik maždaug 3 500 tonų grūdų. Pasak V. Štumbergo, grūdai paprastai eksportuojami laivais, kurių talpa vidutiniškai siekai apie 70 000 tonų.
Nesunku paskaičiuoti: tam, kad būtų pakrautas bent vienas laivas, reikia į Klaipėdą atgabenti mažiausiai 20 tokių sąstatų.
Ribotos galimybės
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, jog Klaipėdos uostas, neskaičiuojant Birių krovinių terminalo, yra pajėgus pakrauti apie 8 mln. tonų grūdų, tačiau per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1-1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.
Akivaizdu, kad toks grūdų kiekis galėtų būti perkrautas ir pačios Lenkijos uostuose. Toks sprendimas net būtų greitesnis ir pigesnis.
Pagrindinė problema vežant grūdus į Klaipėdą yra siauresnė geležinkelio vėžė Lenkijoje, dėl ko nuo Ukrainos iki Klaipėdos uosto du kartus reikia krovinį perkrauti arba keisti vagonų riedmenis.
Svarstomas ir grūdų gabenimas per Lenkiją į Klaipėdą geležinkeliu konteineriais, kurie būtų perdaryti pritaikant juos greitam grūdų iškrovimui uoste.
Taip pat nagrinėjamos grūdų pervežimo galimybės autotransportu.
Tačiau panašu, kad visi galimi variantai padeda spręsti tik labai mažą problemos dalį.
Skaičiuojama, kad Ukraina dėl karo ir jos uostų blokados negali išvežti 18-20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir prašo Europos Sąjungos pagalbos.
Taip pat jau dabar kyla klausimas, kaip bus eksportuojami naujo šių metų derliaus grūdai. Iki šių metų javapjūtės lieka apie du mėnesius.
Nors Ukrainos žemę ir niokoja karas, tačiau planuojama, kad karo veiksmų nepaliestose teritorijose šiemet pavyks išauginti apie 40 milijonų tonų eksportui skirtų grūdų.
Baltarusijos variantas
Šioje sudėtingoje situacijoje buvo iškelta ir humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją idėja.
„Antras variantas – išnaudoti tą infrastruktūrą, kuri yra – tai būtų grūdų vežimas per Baltarusiją, kas leistų išnaudoti visus Klaipėdos uosto pajėgumus, taip pat Latvijos ir Estijos uostų pajėgumus. Tam reikėtų tam tikro humanitarinio koridoriaus per Baltarusiją“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė M. Skuodis.
Anot ministro, pokalbiai dėl tokio koridoriaus vyko, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos ar Europos Komisija.
Visgi „Vakarų ekspreso“ kalbinti Klaipėdos uosto atstovai sako, kad humanitarinis koridorius taip pat neišspręstų Ukrainos grūdų eksporto klausimo.
Pagrindinis argumentas yra tas, kad tiesiog nėra pakankamai geležinkelio vagonų grūdams pervežti.
Skaičiuojama, kad Lietuva ir Ukraina tranzitui per Baltarusiją galėtų maksimaliai panaudoti apie 3 000-3 500 turimų vagonų. Vagonai maršrute Ukraina-Klaipėda-Ukraina užtrunka mažiausiai 20 dienų, todėl per mėnesį realu pervežti apie 300 000 tonų grūdų. Ir to galima tikėtis tik idealiai susiklosčius aplinkybėms.
Atsižvelgiant į tai, kad vagonai bus reikalingi ir lietuviško grūdų derliaus eksportui, toks humanitarinis koridorius per Baltarusiją galėtų užtikrinti tik apie 2 milijonų tonų ukrainietiškų grūdų srautą per metus.
Be to, apskritai sunkiai įsivaizduojamos derybos ir sąlygos, kurių galėtų pareikalauti neprognozuojamas Baltarusijos režimas už tokio koridoriaus atidarymą.
Atsikovoti ginklu
Taigi panašu, kad visi Lietuvos ir Klaipėdos uosto bandymai padėti išgelbėti Ukrainos grūdų eksportą yra daugiau simboliniai ir demonstruoja mūsų šalies gerą valią ir pasiruošimą padėti.
Praktiškai neišvengiama, kad Ukrainos uostų blokada ir grūdų, aliejaus, trąšų ir kitų prekių ir žaliavų eksporto klausimas iš esmės spręstųsi tik priklausomai nuo situacijos karo fronte. Šią savaitę apie tai kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, Belgijoje, kur aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, tolesnę ES paramą Ukrainai, kovą su melagingų Rusijos naratyvų sklaida ir globalias Rusijos karo pasekmes. Diskusijoje taip pat dalyvavo ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.
Anot ministro, kalbant apie globalias karo pasekmes, itin svarbu suvokti Ukrainos svarbą pasauliui gresiančios maisto krizės kontekste.
„Pasauliui gresianti maisto, pirmiausia grūdų, krizė yra Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, jos vykdomos Ukrainos žemės ūkio produkcijos ekspropriacijos ir Ukrainos jūrų uostų blokados pasekmė. Išeitis yra – arba mes padedame Ukrainai užtikrinti Juodosios jūros uostų saugumą, arba Ukraina gauna tiek ginkluotės, kad galėtų tai padaryti pati – užtikrinti išgabenamų ir pasauliui taip reikalingų grūdų saugumą. Tik nuo mūsų priklauso, ar Ukraina galės ir toliau tiekti pasauliui savo grūdus“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras pabrėžė, kad, siekiant išvengti globalios maisto krizės, būtina sustabdyti Rusijos agresiją ir užtikrinti Juodosios jūros uostų saugų veikimą.
G. Landsbergis akcentavo, kad Ukraina pagalbos turi sulaukti tiek, kiek jai jos reikia.
„Tik Ukraina gali pasakyti, kokios ir kiek pagalbos jai reikia. Mes privalome padaryti viską, kad atlieptume šį poreikį. Daugiau sankcijų, daugiau sunkios ginkluotės, maksimali pagalba, atstatant sugriautą valstybę. Tai, kaip Europa elgsis ir kaip parems Ukrainą dabar, nulems mūsų visų ateitį ilgus dešimtmečius į priekį“, – kalbėjo ministras G. Landsbergis.
