Permainos Klaipėdos miesto taryboje
1925 m. kovo 3 d. „Klaipėdos žiniose“ pranešama apie permainas Klaipėdos miesto taryboje.
„Nuo 1918 m. ligi šių dienų Klaipėdos miesto taryboje socialdemokratai buvo didžiausioji partija ir dėl to iš jos tarpo buvo renkamas ir pirmininkas.
Bet penktadienį įvyko nauji valdybos rinkimai, kuriuose joks socialdemokratas nepraėjo.
Pirmininku tapo išrinktas „ordnungsbundo“ frakcijos vadas p. Pierach’as, jo pavaduotoju valdininkų frakcijos vadas p. Krempel’is.
Raštėvadžiais tapo išrinkti pp. Naumann’as ir P. Peteraitis.
Šita permaina įvyko dėl to, kad valdininkų sąjunga nebepadėjo socialdemokratams ir „ordnungsbundams“.
Lietuviai rodos rinko savuosius. Ponu Reižiu miesto tarybon įėjo tretysis lietuvis. Prieš karą joje nebuvo jokio lietuvio. Vėliau du, dabar – trys.
Lietuvių frakcijai taryba siūlo miesto našlaičių patarėjo vietą.”
Pabėgėlis
Iš Šilutės tame pat laikraštyje pranešama, kad „pilietis V.V. iš S. kaimo, Šilutės apskrityje neatsiskaitęs su viena panele „meilės“ sąskaitomis, norėjo pabėgti Tilžėn, bet šio mėnesio 22 d. ant rubežiaus traukiny tapo sulaikytas ir atgal grąžintas“.
Įdomi statistika
„Statistikos biuras jau yra apdirbęs medžiagą apie Lietuvos savistovių gyventojų suskirstymą tautybėmis.
Iš tų davinių matyti, kad 100 žmonių, dirbančių žemės ūky, tenka 91 proc. lietuvių, 3 proc. lenkų, 2 proc. rusų, 1 proc. žydų, 1 proc. vokiečių, 1 proc. latvių ir 1 proc. kitų tautybių.
Iš 100 žmonių, dirbančių prekybos srity – 77 proc. žydų, 17 proc. lietuvių, 2 proc. vokiečių, 1 proc. lenkų, 1 proc., rusų ir 2 proc. kitų tautybių.”
Studijos
Iš 1925 m. kovo 7 d. „Klaipėdos žinių“ sužinome, kokios tuo metu buvo priėmimo į Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune sąlygos ir privilegijos studentams iš Klaipėdos.
„Ponas Susisiekimo Ministeris, suteikimui klaipėdiečiams lankyti Aukšt. Technikos mokyklą, duoda 10 stipendijų nuo 100 iki 120 litų į mėnesį.
Priėmimo sąlygos sekančios:
Reikia turėti mokslo cenzą ne mažesnį kaip 4 gimnazijos klasių ir išlaikyti patikrinamąjį kvotimą iš keturių dalykų: aritmetikos, algebros, geometrijos ir lietuvių kalbos sulig tokios programos: aritmetika – visa, algebra – nuo pradžios, užbaigiant lygtimis pirmojo laipsnio su viena nežinomąja, geometrija – planimetrijos pirmoji dalis sulig Šikšnio vadovėlio (kampai, trikampiai, ligiagretiniai, trapecija ir apskritimas) ir lietuvių kalba – diktantas arba apsakymas raštu.
Mokykloje veikia mechanikos, statybos ir laivų vadovybės skyriai.
Karinės prievolės atlikimas mokyklos mokiniams atidedamas iki 24 metų amžiaus.”
Kriminalinė suvestinė
Klaipėdos krašto valstybinė policija „Klaipėdos žinių“ skaitytojus informavo, kad 1925 m. nuo vasario 1 iki 28 d. konfiskavo šias kontrabandos prekes: spirito 3 716 litrų, tuščių skardinių nuo spirito 17 št., laivelių 3 št., automobilių 1 št., arklių 4 št., vežimų 3 št., anodijos (efyro) 548 3/4 litro, romo 10 1/2 litro, likerio 16 litrų, konjako 1 1/2 litro, mielių 45 kg, denatūrato 19 litrų, kilimas 1 št., tabako 4 pakeliai, muilo 4 kg, bintų ant kojų – 10 porų, odiniai diržai moteriški 2 št., pusbačių 13 porų, šliurių 2 poros, pantaplių 1 pora, įvairios galanterijos medžiagos 64 metrai, pintinių didelių bonkų 2 št.
Išduota sienai pereiti leidimų: 3 699, vizų 367.
Sulaikyti asmenys: už nelegalų sienos peržengimą 4 asmenys, už gabenimą kontrabandos 10 asmenų, už girtuokliavimą 1 asmuo.
Sustatyta protokolų už įvairius nusižengimus 47 asmenims.”
Rankas surišę šoko į šaltąjį vandenį
Tragiškai pasibaigusią meilės istoriją aprašė „Klaipėdos žinios“ 1925 m. kovo 8 d.
„Ketvirtadienio vakarą du žmogu nusiskandino Akmenos upėj ties Biržos tilto.
Atsitikę taip: barzdskutis Plikaitis iš Malkų gatvės įsimylėjo į tūlą šilutiškę panelę Vismanaitę. Bet Pl. buvo apsivedęs. Grįžus Plikaitienei iš Karaliaučiaus klinikos tuodu įsimylėjusiu, negalėdamu apsivesti, turbūt susitarė imtis sau galą ir ketvirtadienio vakarą apie 8 val. nuėjo pas silkių baraką.
Ten vienas kursistas girdėjo juodu šnabždant. Po kelių minučių juodu rankas susirišo juostele ir šoko įvandenį. Kursistas tada išgirdo panelę šaukiant: „Maksai, paleisk mano rankas, turiu dar silpną motynėlę.“
Panelė dar trumpam iškilo iš vandens ir kursistas stengės jai primesti virvelę. Bet veik ji vėl nugrimzdo drauge su savo „amžinai surištuoju“.
Kitą dieną abu lavonu ištrauktu iš upės. Rankos dar buvo surištos.
Panelė palieka neaprūpintą motyną. Plikaitis palieka žmoną su kūdikiais.”
