Debreceno g. nuo 1975 m. stūkso didelis riedulys su įrašu „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“, o Rimkų g. pabaigoje panašiu metu buvo pastatytas sovietinės propagandos absurdą atskleidžiantis atminimo akmuo, skirtas mitinį žygdarbį atlikusiam „Sovietų Sąjungos didvyriui“, rusui Jefimui Belinskiui.
Šis leitenantas atskirai pagerbtas iš Raudonosios armijos karių kapinėse, memoriale Skulptūrų parke. Jo menamo žygdarbio istorija – kone chrestomatinė ir atskleidžianti, kaip Antrojo pasaulinio karo metu buvo kuriami net fizikos dėsnius paneigiantys pramanai, vėliau visuomenei pateikiami kaip tikri faktai.
Debreceno atvejis
Europos Sąjungos planui uždrausti rusiškos naftos importą nepritariančios Vengrijos miesto Debreceno (Klaipėdos partnerio) vardu pavadintoje gatvėje, prie Darželio autobusų stotelės esantis paminklis akmuo dešimtmečius niekam neužkliuvo.
Viskas pasikeitė po to, kai vasario 24-ąją agresorė Rusija pradėjo iki šiol tebesitęsiantį karą su suverenia šalimi Ukraina, kurioje rusų kariai žudo vaikus, prievartauja moteris, vagia civilių ukrainiečių turtą ir vykdo aibę kitų karo nusikaltimų.
Prieš 47 metus anuomet Klaipėdos miesto pakraštyje, plynuose laukuose buvo pasodinta medžių ir įkurtas „Draugystės“ parkas, kuris taip tebesivadina iki šiol, o per dešimtmečius išsiplėte į pietus iki pat Statybininkų pr.
Savivaldybės komisija kreipėsi į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kurios atstovai patikino, jog istorikai žinių apie šį akmenį neturi, jo muziejaus fonduose nėra, ir įstaiga preteksto šiam objektui saugoti neturi.
Remiantis gauta informacija konstatuojama, kad akmuo nėra savivaldybės turtas, jis neturi nei paveldosauginės, nei muziejinės vertės, o užrašas ant akmens apie „Didijį Tėvynės karą“ yra netikslus, keliantis neigiamas asociacijas su tik Rusijos istoriografijoje naudojamu terminu.
