Vakar popiet memorialas jau buvo sutvarkytas taip, kad nė iš tolo nebepriminė sovietine propaganda persisunkusios vietos: pašalintos ir 1952 metų plokštės su pirmiausiai rusų, o po to tik lietuvių kalba iškalta informacija.
Vietoj jų pastatytas kuklus pilko granito luitas su lietuvišku užrašu: „Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų palaidojimo vieta.“
Savo ruožtu kaimyninėje Klaipėdos savivaldybėje desovietizacijos procesas vyksta kiek lėčiau: artimiausiu metu bus išvežti du paminkliniai akmenys, o „Kardo“ memorialo Skulptūrų parke likimas spręsis tik po birželio 14-osios, kuomet pasibaigs gyventojų apklausa dėl sovietinių paminklų minėtoje vietoje demontavimo.
„Tikrai nedalyvausime savotiškose socialistinėse lenktynėse, kas greičiau pašalins sovietinius paminklus, skulptūras. Norime rodyti pavyzdį, kad, nepaisant emocijų, joms stengiamasi nepasiduoti ir vadovautis teisinėje valstybėje priimtinais metodais, pasirenkant civilizuotus klausimų sprendimo būdus.
Tai, kas gali būti padaryta Palangoje, netinka specifiniam miestui Klaipėdai. Mes einame viena kryptimi, tačiau skirtingais metodais“, – „Vakarų ekspresui“ sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Užteko nakties
Ketvirtadienio rytą Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus socialiniame tinkle pasidalijo daug ką nustebinusia žinia: tyliai, netikėtai ir itin operatyviai buvo demontuoti visi Vytauto g. 86A buvę Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialiniai elementai: obeliskas, jo pjedestalas su informacinėmis plokštėmis, iš abiejų paminklo šonų stovėjusios sovietinės gėlių klombos bei savotiškas raudono granito aukuras, skirtas „amžinajai ugniai“ (Palangoje jis buvo keturkampis, Klaipėdoje stovi sovietinės žvaigždės formos).
„Šiandien Palanga atveria naują istorijos puslapį – šį rytą kurortas pabunda ir keliasi jau be sovietinės ideologijos simbolių kūjo ir pjautuvo. Obeliskas su sovietine simbolika jau nebedisonuoja su mūsų bažnyčia, su greta esančiu paminklu generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui.
Obeliskas nukeltas! Simboliška, jog Palangos centre jis buvo pastatytas 1952 metais, o visiems laikams iškeldintas 2022-aisiais. Iki vakaro visa aplinka bus preciziškai sutvarkyta – čia bus paklotos trinkelės bei užsodinta veja“, – vakar rašė Š. Vaitkus.
Palanga, be kita ko, yra Ukrainos miesto Bučos partnerė. Minėtame mieste rusų kariai šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje metu pagarsėjo visą pasaulį sukrėtusiu gyvulišku elgesiu, išžudydami daugybę nekaltų civilių gyventojų, prievartaudami moteris, kankindami belaisvius ir kt.
Pats Š. Vaitkus asmeniškai per Bučos okupaciją telefonu bendravo su minėto miesto meru Anatolijumi Fedoruku ir veikiausiai sužinojo dar daugiau detalių apie nežmonišką rusų karių elgesį su vietiniais, nei skelbiama viešojoje erdvėje.
„Viskas padaryta teisiškai ir taip, kaip privalu elgtis gerbiant savo šalies įstatymus. Dėl obelisko vertingųjų savybių panaikinimo pirmiausia pasisakė vietos Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Atsižvelgdamas į jos nuomonę, trečiadienį Kultūros paveldo departamentas panaikino šio kūju ir pjautuvu “pasipuošusio„ paminklo vertingąsias savybes ir išbraukė iš valstybės saugomų Kultūros vertybių registro.
Tuomet, kaip numatė balandžio 28 d. miesto Tarybos sprendimas, mes ėmėmės visų nukeldinimo darbų ir šį rytą juos užbaigėme“, – rašė meras.
Tad visi gana sudėtingi granitinio memorialo su jo detalėmis demontavimo darbai atlikti vos per naktį iškart po paveldosaugininkų verdikto.
„Mes nesame barbarai ir elgiamės taip, kad patys save gerbtume. Todėl atsižvelgiame į 1949 m. Ženevos konvenciją, numatančią, kad tokie kapai, kapinės ir kitos laidojimo vietos turi būti pažymėtos, duomenys apie palaidotus asmenis saugomi.
Šią konvenciją ratifikavo ir Lietuva. Būtent todėl palaidojimo vieta paženklinta atminimo lenta ir tebelieka saugoma valstybės.
Mūsų valstybė ir mes nekovojame su kapavietėmis ir prieš daugiau kaip 70 metų žuvusiųjų kaulais. Vykdant aikštės rekonstrukciją bus išsamiai ištirta, kas šioje vietoje yra po žeme, o tada jau bus sprendžiama dėl galimai tolimesnių veiksmų”, – informavo Palangos meras.
Klaipėda – ne Palanga
Uostamiestyje taip pat po truputį vyksta desovietizacijos procesas, tik ne taip žaibiškai, kaip kaimyninėje Savivaldybėje. Gegužės 6-ąją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje posėdžiavusi ekspertų darbo grupė priėmė išvadą rekomenduoti nugriauti 1975-1980 m. įrengto Antrajame pasauliniame kare žuvusių raudonarmiečių memorialo Simono Daukanto g. pagrindinius elementus – trijų karių skulptūrą, kalaviją, raudono akmens žvaigždę ir išmontuoti „amžinosios ugnies“ įrenginį.
Taip pat bus demontuotos ir dvi lentelės su įrašais „Miestas išvaduotas <...>“. Minėtas memorialas su jame esančiais architektūros elementais yra įrašytas į nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą (KVR).
Tačiau kitaip nei Palangoje, dėl šio memorialo likimo savo žodžio nėra tarusi vietinė Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.
Jei ji nutars, kad minėtiems objektams panaikinama teisinė apsauga, viso paveldosauginio komplekso klausimą dar turės spręsti Kultūros paveldo departamentas (KPD).
Šiam pakoregavus vertingąsias savybes ir išbraukus iš saugomų sąrašo kardo, karių skulptūras, žvaigždę, bus uždegta žalia šviesa jų demontavimui. Tam reikės dar ir miesto Tarybos pritarimo ir tik po to fiziškai bus galima pašalinti objektus.
Tačiau visa tai vyks dar negreit: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška „Vakarų ekspresui“ sakė, kad municipalinė paveldo vertinimo taryba rinksis šio mėnesio pabaigoje.
„Po to tik kreipsimės į miesto Tarybą, KPD. Dar vienas niuansas – nuo gegužės 13 d. yra paskelbta ir vieša Klaipėdos miesto gyventojų apklausa dėl memorialo S. Daukanto g. likimo, o ji vyks iki birželio 14 d., todėl bet kokie sprendimai galės būti priimami po to.
Tikėtina, kad miesto Taryba savo žodį tars iki Joninių“, – dėstė V. Juška.
Anot V. Grubliausko, klaipėdiečių apklausa esą buvo būtina: neva dažnai priekaištaujama, kad municipalinė valdžia priima sprendimus nepasitarusi su gyventojais.
„Į apklausos rezultatus atsižvelgti neprivaloma, sprendimą priims politikai. Tačiau aš giliai įsitikinęs, jog sužinoti miestiečių nuomonę yra korektiška, o mėnesio terminas – normalus tokiam veiksmui.
Norime eiti teisingu tiek procedūriškai, tiek teisiškai keliu, nes gyvename teisinėje valstybėje. Supraskime, kad uostamiestis yra išskirtinis dėl memorialo dydžio, milžiniško „Kardo“ paminklo, skulptūrų. Be to, remiantis viešais duomenimis, ten palaidota apie 700 karių. Dar kitas dalykas – uostamiestyje gyvena didelė rusakalbių bendruomenė, tad su Palanga mūsų lyginti negalima“, – „Vakarų ekspresui“ sakė meras.
Išveš toli
Kiek greičiau turėtų būti išspręsti dviejų sovietmečiu statytų propagandinių akmenų Klaipėdos Debreceno ir Rimkų g. likimas. Jie artimiausiomis dienomis bus išvežti (tokį sprendimą gegužės 5-ąją priėmė speciali valdininkų, ekspertų komisija).
Priminsime, kad Debreceno g. nuo 1975 m. stūkso didelis riedulys su įrašu „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“, o Rimkų g. pabaigoje panašiu metu buvo pastatytas sovietinės propagandos absurdą atskleidžiantis atminimo akmuo, skirtas mitinį žygdarbį atlikusiam „Sovietų Sąjungos didvyriui“, rusui Jefimui Belinskiui.
