„Mes aštuonerius metus gyvename viltimi, kad kada nors ir pas mus bus geležinkelis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo 2016 metų žada jį nutiesti.
Preliminarūs planai – tai bus padaryta 2025 metų pabaigoje arba 2026 metais“, – sakė KKT direktorius Vaidas Intas, jam vadovaujantis nuo pat veiklos pradžios.
Anksčiau buvo sakoma, kad geležinkelis šiame terminale bus nutiestas po 2031 metų.
Kamineros krovinių terminalas, kuriame šiuo metu dirba 45 žmonės, įsikūrė anksčiau nuomotoje bankrutavusios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ir UAB „Lietuvos durpių krova“, paskui pervadintos UAB „Mabre LPC“ teritorijose, jas sujungus į vieną. Dabartinio terminalo plotas – 5 ha. KKT išpirko jų turtą. Durpės šiame terminale kraunamos iki šiol.
Pasak V. Into, 2023-ieji KKT buvo iššūkių ir prisitaikymo metai. Terminalo pajėgumas – 1,5 mln. tonų krovinių per metus, geresniais laikais vidutiniškai per metus jis kraudavo apie vieną milijoną tonų krovinių.
Be durpių, KKT kraunamas metalo laužas, biokuras, žemės ūkio produktai ir metalo konstrukcijos bei gaminiai.
Pernai krova šiame terminale mažėjo apie 25 proc., palyginti su 2022-aisiais, pajamos – apie 11 proc. Pernai krauta 538 tūkst. tonų krovinių, o 2022-aisiais – 760 tūkst. t. Pardavimai 2023-iaisiais buvo 6,7 mln. eurų, o 2022-aisiais – 7,6 mln. eurų.
Šių metų pirmą ketvirtį krova KKT didėjo 18 proc., palyginti su pernai metais. Ar toks augimas išliks visus metus, V. Intas negalėjo pasakyti, bet šiemet tikimasi bent 10 proc. augimo.
„Krovos mažėjimui įtakos turėjo pasauliniai ekonomikos svyravimai, žaliavų rinkos svyravimai. Tai atsiliepė ir mūsų terminalui. Klientai stabdė pardavimus laukdami geresnių kainų. Bendras krovos mažėjimas paaštrino konkurencines sąlygas tarp pačių terminalų Klaipėdos uosto viduje.
Mūsų situaciją labai apsunkina tai, kad neturėdami geležinkelio turime konkuruoti su kitais terminalais. Kai kuriais aspektais mes dėl to nesame patrauklūs, pavyzdžiui, negalime laivų iškrauti iš karto į vagonus, negalime greičiau apdoroti krovinių, mažinti sąnaudų, tausoti aplinkos”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Intas.
Nepaisant gana sudėtingos situacijos, terminale daromos investicijos, diegiamos naujos technologijos, automatizuojami procesai. Pasak terminalo vadovo, stengiamasi neatsilikti ir norima būti pasiruošusiems, kai situacija pagerės.
Pernai buvo investuota beveik vienas milijonas eurų vykdant aplinkosaugos reikalavimus – garsą slopinančių ir dulkėtumą mažinančių sienučių pastatymas kainavo apie 700 tūkst. eurų.
Šiemet ketinama investuoti pusę milijono eurų į aikštelių atnaujinimą ir remontą. Kas 5-7 metus terminale atnaujinama nusidėvėjusi technika.
