2024-12-20
Po ekonomikos atsigavimo šiemet, 2025 metais numatoma 2,8 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Infliacija šiemet išliks žema, kitąmet padidės iki 2,5 proc. Nedarbo lygis 2025 metais turėtų sumažėti iki 7,1 proc., o atlyginimų augimas išlikti pakankamai spartus ir siekti 7,9 proc. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„2024 metais Lietuvos ekonomikai grįžus į augimo kelią, kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų toliau stiprėti. Nors infliacija 2025 metais paspartės iki 2,5 proc., jos dydis bus palankus ekonomikos augimui. Darbo rinkai išliekant pakankamai atspariai, vidutinis šalies darbo užmokestis augs gana sparčiai ir reikšmingai viršys infliacijos įtaką. Tai lems tolesnį žmonių perkamosios galios augimą ir skatins vidaus vartojimą“, – sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog po pakankamai gerų šių metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatų, 2024 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės sparčiau nei manyta rugsėjį – augimo tempas sieks 2,4 proc. Kitąmet augimo tempas turėtų paspartėti iki 2,8 proc., o 2026–2027 metais – iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
Ekonomikai atsigaunant darbo rinka šiemet išliko atspari, nedarbo lygis dėl sparčiau augančios darbo jėgos sudarys 7,4 proc. Numatoma, kad 2025 metais nedarbo rodiklis sumažės iki 7,1 proc., o užimtųjų skaičiaus augimas sieks 0,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais nedarbo lygis turėtų palaipsniui mažėti.
Scenarijuje projektuojama, jog šiemet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir sudarys 10,1 proc. Kitąmet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų siekti 7,9 proc.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius infliacija šalyje išliko žema. Numatoma, kad 2024 metais infliacijos tempas mažės šiek tiek sparčiau nei manyta rugsėjo mėnesį – vidutinė metinė infliacija 0,9 proc. Mažesnę infliaciją lems palankesnė vartotojams maisto produktų kainų raida, ryškesnė energijos prekių defliacija, taip pat nuslopęs spaudimas neenerginių pramoninių prekių kainoms ir nuosaikesnė paslaugų infliacija. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų išlikti artimas 2,5 proc.
Augant namų ūkių disponuojamosioms pajamoms ir esant žemai infliacijai, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc., o 2025–2027 metais, toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti vidutiniškai po 3,5 proc. kasmet.
Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) dėl aukšto neužtikrintumo ir lėto išorės paklausos augimo šiemet sumažės 1,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai, didinant investicijas į šalies saugumą ir esant poreikiui investuoti į žaliąsias technologijas bei darbo našumą didinančias priemones, išlaidų BPKF augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,5 proc. vidutiniškai per metus.
Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sieks 1,2 proc. Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas kitąmet galėtų paspartėti iki 3,9 proc., o 2026–2027 metais – iki 4,2 proc.
Scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje, kitoms geopolitinėms įtampoms.
Rusijos karo prieš Ukrainą ir geopolitinių neramumų Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimas, neigiamos stiprėjančio protekcionizmo pasekmės tarptautinei prekybai, energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų šokai, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, spartesnis monetarinės politikos švelninimas, investicijų į saugumą padidėjimas, sparčiau įgyvendinami Europos žaliojo kurso ir kiti ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos, kurių išsipildymas galėtų lemti palankesnę ekonominę raidą.
Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus aprašymą (2024 metų gruodis) rasite čia.
Visą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 metams rasite čia.
Prezentaciją rasite čia.
Papildoma informacija:
Ekonominės raidos scenarijus parengtas įvertinus Nacionalinių sąskaitų 2024 m. sausio–rugsėjo mėn. duomenis ir kitus statistinius duomenis, paskelbtus iki 2024 m. gruodžio 2 d., po Finansų ministerijos 2024 metų rugsėjį paskelbto scenarijaus įvykusius išorės aplinkos ir monetarinės politikos pokyčius ir kitą informaciją. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos ir energijos (naftos ir gamtinių dujų) kainų atitinka Europos Komisijos 2024 metų lapkritį paskelbtą ekonominę prognozę.
