Darbo užmokestis
Kitąmet didės minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, augs viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir taps labiau socialiniai teisingi.
„Dedame pastangas, kad pagal valstybės finansines galimybes gyventojų pajamos ir toliau didėtų. Pajamų augimą kitąmet turėtų pajusti dauguma dirbančių šalies gyventojų, tiek gaunantys minimalią algą, tiek biudžetinių įstaigų darbuotojai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų vietoje dabar esančių 730 eurų. MMA didinama 110 eurų „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ ant popieriaus“ arba 13,7 proc.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus mėnesinis atlygis didėja 0,67 eurų, arba taip pat apie 15 proc.
NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 625 eurų. Seimui pritarus, NPD padidėtų 15,7 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančių pilną darbo laiką šalies gyventojų. 2022 m. liepos mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.
Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.
ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 5 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 181 iki 186 eurų.
Tiek padidinus bazinį pareiginės algos dydį, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai atitinkamai 23,5 – 161 euro. Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 4 eurais.
Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.
Numatoma didinti minimalius ir maksimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, siekiant sudaryti sąlygas mokėti teisingą darbo užmokestį, kad nustačius 840 eurų MMA ir 186 eurų bazinį dydį, minimalūs kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Maksimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžius nuspręsta didinti, siekiant atliepti matomą tendenciją, jog dalis biudžetinių įstaigų darbuotojų jau yra pasiekę maksimalias koeficientų „lubas“.
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus siūloma padidinti nuo 10 iki 12 proc.
Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.
Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.
Biudžetinėse įstaigose dirba apie 25 tūkst. darbuotojų, kurie turi minimalius koeficientus. 2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 euro, A ir B lygio darbuotojams padidėtų nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams nuo 97,9 iki 99,4 eurų, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 eurų, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 eurų.
Pavyzdžiui, turinčių minimalius koeficientus savivaldybės daugiafunkcio centro vadovo ar rajono kultūros centro vadovo pareiginė alga nuo 2023 metų dėl minimalių koeficientų ir dėl bazinio dydžio padidinimo padidėtų 154 eurais, sporto centro vadovo, kuris turėjo maksimalų koeficientą, pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidėtų 74 eurais.
Mažiausią koeficientą turinčiam A lygio darbuotojui, pavyzdžiui, kalbos redaktoriui ar buhalteriui pareiginė alga dėl bazinio dydžio didėjimo ir dėl mažiausio koeficiento didėjimo padidėtų 120 eurų. Jeigu tai A lygio darbuotojas, pavyzdžiui, finansininkas ir jo koeficientas yra maksimalus, jam dėl bazinio dydžio pareiginė alga padidėtų 58 eurais.
Jeigu tai C lygio pareigybės mažiausią koeficientą turintis slaugytojo padėjėjas, jam pareiginė alga dėl bazinio dydžio didėjimo ir dėl koeficiento didėjimo ūgteltų 98 eurų. Jeigu tai C lygio darbuotojas, pavyzdžiui, vairuotojas, turintis didžiausią pareiginės algos koeficientą, jam pareiginė alga tik dėl bazinio dydžio padidėtų 39 eurais.
