Įvertinimas
Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Visi kaupiantieji nuo šių metų kaups 3 proc. savo darbo užmokesčio bruto, t. y. tokį tarifą pasieks ir gyventojų, kurie buvo pasirinkę didinti kaupimo įmoką palaipsniui, įmoka. Skatinamoji valstybės įmoka į pensijų fondus 2023 m. bus 28,38 euro. Tam iš valstybės biudžeto bus skiriama beveik 223 mln. eurų. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą II pakopoje bus įtraukti apie 64 800 žmonių.
„Šiemet toliau nuosekliai auga pensijos. Valstybė taip pat prisideda prie kaupiančiųjų ateičiai. Toliau biudžeto lėšomis bus mokamos skatinamosios įmokos kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose, tam valstybė šiemet skirs per 220 mln. eurų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą II pakopoje bus įtraukta apie 64 800 žmonių. Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Pirmą kartą bus įtraukiami tie, kurie 2023 m. sausio 2 d. buvo pilnamečiai, dirbantys ir iki šiol nebuvo įtraukti. Pakartotinai įtraukiami tie, kurie pirmą kartą buvo įtraukti 2020 metais ir dalyvauti atsisakė.
„Kas trejus metus kartojamu pensijų įtraukimu jauniems gyventojams siekiama priminti apie galimybę prie savo būsimos pensijos su valstybės pagalba prisidėti patiems. Nuosekliai nuo jaunystės iki pat senatvės pensijų kaupimui kas mėnesį nedideles sumas skiriantys dalyviai sukaups apie trečdalį būsimos pensijos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Pranešimai apie įtraukimą į Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS) paskyrą bus įkelti sausio mėnesį. Jei asmuo nesusipažįsta su pranešimu, papildomai per EGAS bus siunčiami pranešimai vasario ir kovo mėnesiais. Jei asmuo nesusipažįsta ir su šiais pranešimais, balandžio mėnesį bus siunčiamas registruotas laiškas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Su įtraukimu sutinkantiems asmenims nieko daryti nereikia. Nenorintys dalyvauti kaupime atsisakyti per EGAS ar gyvai Sodros skyriuje galės iki 2023 m. birželio 30 d.
Pasirinkus 3 proc. tarifą valstybė papildomai perveda į pensijų fondus 1,5 proc. nuo VDU. Jei žmogaus atlyginimas 1000 eurų „ant popieriaus“, kiekvieną mėnesį į pensijų fondą keliaus 30 eurų nuo jo atlyginimo ir 28,38 eurų dydžio valstybės įmoka.
Keičiasi pensijų kaupimo išmokų ribos
Nuo 2023 m. įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas 3 metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją. Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 m. pensijų fonduose sukauptas lėšas bus galima atsiimti: vienkartine išmoka, jei sukaupta iki 5403 eurų, gauti periodines išmokas, jei sukaupta daugiau nei 5 403 eurai, bet mažiau nei 10 807 eurai. Bus privaloma įsigyti pensijų anuitetą, jei sukaupta 10807 eurai ar daugiau. Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64841 eurą, bus galima pasiimti vienkartine pensijų išmoka.
Padidėjo socialinio draudimo pensijos
2022 m. lapkričio mėn. duomenimis, Lietuvoje buvo 614,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir 7 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Vidutinė senatvės pensija šiemet padidėjo nuo 482 eurų iki 542 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet ūgteli apie 12 proc., vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą ūgteli panašiai – apie 12 proc. arba 65 eurais.
2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc.
Vėlinamas pensinis amžius, pailgėjo būtinasis pensijų stažas
Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas.
Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Didesnį stažą už būtinąjį įgijusiems asmenims papildomai didėja bendroji pensijos dalis. Į būtinąjį stažą atsižvelgiama mokant mažų pensijų priemokas bei nustatant teisę gauti išankstinę senatvės pensiją. Būtinasis stažas svarbus ir nedirbantiems priešpensinio amžiaus asmenims – būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti įgiję asmenys atleidžiami nuo prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Apskritai būtinojo stažo reikalavimas bus ilginamas dar bent penkerius metus , kol vyrams ir moterims 2027 m. jis bus 35 metai.
Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų – 64 metai. Taigi, kaip numato įstatymas, norintiems gauti pensiją vyrams šiemet teks dirbti 2 mėnesiais ilgiau, o moterims – 4 mėnesiais ilgiau nei pernai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m. Tada jis pasieks 65 metus.
