Meilę, kada taip stipriai prisirišame prie žmogaus, kad atrodo be jo negalime gyventi, neuropsichologai lygina su priklausomybe. Tad šįkart apie tokią meilę, kurios geriau kuo greičiau atsikratyti.
Meilė be atsako
Yra manančių, kad meilė be atsako gali būti naudinga. Teisybės vardan reikia pripažinti, kad taip tikrai gali nutikti. Sakykime, jūsų susižavėjimo objektui patinka geros fizinės formos žmonės, o jūs, kaip čia pasakius, nepriklausote jų gretoms. Tada perkate abonementą į sporto klubą ir greitą maistą keičiate į sveiką mitybą.
Bet būkime atviri, taip nutinka retai. Dažniausiai meilė be atsako lėtai ėda iš vidaus ir verčia svarstyti, kas gi su mumis ne taip. Net jeigu po kažkurio laiko jūs tapsite tuo ar ta, kuris ar kuri atitinka to žmogaus idealą, dėmesio galite taip ir nesulaukti. Arba įsivaizduokite, kas nutiks, jeigu po kurio laiko ankstesni įpročiai sugrįš. Juk jūsų susižavėjimo objektas ne iš tų, kuriems „mylimo žmogaus turi būti daug“.
Meilė – sudėtingas dalykas. Kartais pamilstame tą, kuris visai nepanašus į tobulą ir mielą galvoje susikurtą vaizdą. Vienu ar kitu atveju kasdien savyje randate vis daugiau trūkumų, kurių didesnioji dalis – išgalvoti. Na, o toliau viskas vystosi geometrine progresija: savivertė ir pasitikėjimas savimi krenta, negatyvios emocijos kyla, jų keliamas stresas „suvalgomas“…
Ką daryti? Susirasti pomėgių. Praktika rodo, kad nuo to, kas nekreipia į jus dėmesio, lengviausiai persijungti į kažką, kas jus „užveda“. Ne seksualine prasme, o „labai jums patinka“ prasme. Gal vaikystėje mėgote piešti, konstruoti, drožinėti. O gal apie tai svajojate, bet vis neprisiruošiate. Ką gi, dabar pats laikas. ar siūti drabužius lėlėms. Pasiknaisiokite savo atmintyje ir atraskite pomėgį, į kurį galite nerti visa galva ir atsikratyti niūrių minčių.
Meilė-neapykanta
Sako, nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis. Bet būna ir taip, kad žmogui jaučiame stiprią neapykantą, bet be jo negalime gyventi nors tu ką. Kas tai? Įprotis? Gali būti. Dažniausiai su situacija, kai meilė pamažu perauga į neapykantą susiduria labai jauname amžiuje susituokusios poros. Romantiškų pasimatymų periodą lydinčios jaunatviškos iliuzijos laikui bėgant išsisklaido, ir antroji pusė daugiau neatrodo tokia nuostabi ir nepakartojama.
Po keleto kartu praleistų metų paprastai imame matyti partnerio trūkumus, kurių anksčiau nepastebėjome. Jis ar ji taip pat aptinka vis naujų „atradimų“. Tai yra normalu. Tačiau jeigu šalia esančiame žmoguje imame pastebėti vis daugiau mums visiškai nepriimtinų dalykų, tokių, kurie kertasi su mūsų vertybėmis, kertiniais įsitikinimais, smulkus nepasitenkinimas gali sukelti tikrą neapykantos šuorą.
Tada klausimas kitas – kas jus laiko prie to žmogaus? Atmeskime įprotį, apie kurį jau kalbėjome. Dažniausiai svarbiausia jungiančia grandimi tampa seksas. Jeigu intymiame gyvenime viskas tenkina, visai suprantama, kad bijote paleisti tą, kuris suteikia malonumo keletą kartų per savaitę lyg pagal grafiką.
Ką daryti? Pradėti pakuotis daiktus. Kada nors vis tiek tą teks padaryti, tad kuo anksčiau tai nutiks, tuo mažiau laiko bus iššvaistyta veltui. Taip, seksas labai svarbu ir tie susitaikymai po eilinio abipusio įsiūčio išliejimo yra malonūs. Tačiau su branda ateina kitoks santykių suvokimas ir jeigu be seksualinio intereso, kuris ilgainiui natūraliai mažėja, partnerių niekas nesieja, tą landą užpildo abejingumas – tikras santykių vėžys. Jūsų baimės suprantamos, bet sutikite, net vienatvės baimė negali lygintis su baime visą gyvenimą nugyventi su netinkamu žmogumi.
Meilė „trise“
Yra posakis „Kur du – trečias nereikalingas“. Noriu pridurti, „jeigu antrasis yra pagrindinis“. Savo gyvenimo žmogui privalote būti vieninteliai ir „pagrindiniai“ visose srityse, kad daugiau nieko neprireiktų. Jeigu vis tik pastebite, kad visaverčiam judviejų bendravimui (seksualiniam – taip pat) jums reikia katalizatoriaus, kurio vaidmenį dažniausiai atlieka kita moteris ar kitas vyras – reikalai prasti.
Ir kalbame čia ne apie pažodinį „meilė trise“ suvokimą, o apie netiesioginį poveikį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, pamanykite, kas čia baisaus flirtuoti su kuo nors kitu, kad atgaivintume savo tarpusavio jausmus. Sutinku, nieko baisaus, bet kartu rekomenduoju atkreipti dėmesį į dažnumą. Jeigu tai vyksta stebėtinai periodiškai, santykių normaliais tikrai nepavadinsi.
Schema yra laiko patvirtinta ir veikia iki šiol: vakarėlyje prie jis ar ji flirtuoja su kitu ar kita, namuose būtinai dėl to susibara, o po audringo santykių aiškinimosi seka toks pat audringas susitaikymas. Patirtis rodo, kad tai ilgai trukti negali. Jūs ir patys tai suprantate. Sveiki santykiai kuriasi ant harmonijos ir savitarpio supratimo pamato.
Ką daryti? Panaikinti visas kliūtis ir pabandyti gyventi be jų. Jau po mėnesio priverstinės ramybės aiškiai žinosite, patogiai jaučiatės su tuo žmogumi ar ne. Žinoma, visada yra porų, kurios visą gyvenimą kelia pavydo scenas, pykstasi ir taikosi ir toliau gyvena kartu laikydami save sveika visuomenės ląstele. Bet tik ar tikrai sveika? Sveika meilė nepriklauso nuo pašalinių. O jeigu taip nutinka, anksčiau ar vėliau pora būtinai išsibėgios.
Pirmoji meilė
Jums keista, kad toks šventas ir tyras dalykas kaip pirmoji meilė gali būti nesveika? Gali, jeigu kiša koją dabartinei laimei. Jeigu iki šiol širdis stoja, kai pagalvojate apie tą, kuriam ar kuriai teko laimė tapti jūsų pirmąja meile ir dėl to niekaip negalite viso dėmesio skirti dabartiniams santykiams, tai nėra labai gerai.
Situacija sunki darytis gali ir tada, jeigu vis dar pastoviai matotės su savo pirmosios meilės objektu. Pavyzdžiui, gyvenate kaimynystėje arba dirbate vienoje kompanijoje – gyvenimas nenuspėjamas. O jeigu jis ar ji neturi artimų santykių, jaunystės pasaka atrodo dar arčiau.
Ir vis tik sulaukus tam tikro amžiaus reikia labiau „prisižeminti“, net jeigu iš prigimties esate svajotojai ir atitrūkę nuo realybės. Verta susimąstyti, jeigu ta meilė nutrūko, vadinasi, kažkas buvo ne taip: arba jūs nuvylėte, arba jūsų pirmoji meilė nuėjo paskui kitą „meilę“.
Ką daryti? Dirbti su savimi. Sunku vienu spragtelėjimu pakeisti savo pasaulio suvokimą, bet užsiimant tuo pamažu ir kryptingai – įmanoma. Yra du visiškai vienas kitam prieštaringi būdai atsisveikinti su pirmosios meilės iliuzijomis. Pirmasis – nustokite su tuo žmogumi matytis, o jeigu tai neįmanoma, pavyzdžiui, dirbate kartu, rimtai pagalvokite apie darbo keitimą. Taip pirmosios meilės šmėkla nustos jums trukdyti ieškoti savo laimės. Antrasis būdas – bendraukite su juo kaip galima dažniau ir geriausiai neformalioje aplinkoje. Jūsų tikslas – idealiame žmoguje pamatyti galybę neidealių dalykų. Ir patikėkite, tai padaryti nesunku. Gali užtekti bendrų poros pietų, kad suprastumėte, kokie riboti jo ar jos interesai, lyg būtų užstrigę tos pirmosios meilės amžiuje. Na, o jeigu nesuprasite… kas ten žino, gal tai tikrai visam gyvenimui?
Psichologė Rasa Aukštinaitytė
