Pirminiais Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, pastaruosius trejus metus keliuose buvo šiek tiek saugiau. Palyginti su 2019 metais, kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, trejus metus mažėjo eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius.
Per pirmąjį šių metų pusmetį (iki 2023 m. liepos 1 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose jau žuvo 72 žmonės. Tai yra 41 proc. daugiau negu pernai ir 4 proc. daugiau negu 2019 metais, kai eismas nebuvo nė kiek ribojamas dėl pandemijos. Šiemet eismo įvykių įvyko kiek mažiau nei 2019 m. – 1 339 (2019 m. – 1 533) ir skaičiuojama mažiau sužeistųjų – 1 535 (2019 m. – 1 849). O lyginant su praėjusiais metais – jau beveik 2 proc. daugiau eismo įvykių ir sužeistųjų (0,4 proc.). Skaičiuodami pirmąjį pusmetį užfiksuotus eismo įvykius matome, kad jų skaičius nedaug skiriasi nuo įvykusiųjų priešpandeminiais 2019-aisiais.
„Pusmečio situacija verčia sunerimti ir susirūpinti visiems. Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose,“ – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas vyriausiasis komisaras Vytautas Grašys.
Mažiau žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės
Yra ir kita žinia: šių metų pirmąjį pusmetį 32 proc. mažiau eismo įvykių nei pernai per tą patį laikotarpį, mažiau sužeistųjų ir apie 50 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Tai pirmieji ženklai, kad važiavimas išgėrus jau mažiau toleruojamas pačios visuomenės. Šiemet per pirmąjį pusmetį įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės (pernai – 101), žuvo 4 (pernai – 9), o sužeisti 85 (pernai – 124) žmonės. 2022 metais 101 eismo įvykis įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o 2019 metais buvo 128 tokie įvykiai. Pirmąjį šių metų pusmetį dėl neblaivių vairuotojų kaltės sukelti įvykiai sudarė 5 proc. visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Dažniausiai žūsta vairuotojai
Šiemet iš viso užfiksuotos jau 72 žūtys keliuose (iš jų 56 vyrai ir 16 moterų). 15 žuvusių asmenų vyresni negu 65 metų. Daugiausia (16) žuvusių asmenų nuo 35 iki 44 metų amžiaus. Iš šiais metais žuvusiųjų – 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar 5 motociklų vairuotojai, 2 dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas. Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiąją dalį žuvusiųjų asmenų (47 proc.). Žuvo 4, o sužeisti 298 vaikai. 50 asmenų žuvo šviesiuoju paros metu. 64 eismo įvykiai įvyko dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės.
Pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino važiavimo greičio viršijimas – 61 proc. (2022 m. I pusmetį – 54 proc.). Dar 14 proc. žmonių žūva dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (2022 m. I pusmetį – 22 proc.). Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 8 proc. (2022 m. I pusmetį – 7 proc.) bei dviračių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimai – 7 proc. (2022 m. I pusmetį – 6 proc.).
42 proc. padaugėjo eismo įvykių Tauragės, 24 proc. – Telšių, 12 proc. – Vilniaus, 8 proc. – Kauno, 7 proc. – Marijampolės apskrityse. Įskaitinių eismo įvykių mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse. 300 proc. išaugo eismo įvykių skaičius Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse, 200 proc. – Trakų, 100 proc. – Kalvarijos ir Šilalės rajonuose. Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose – 89 proc. Iš viso šalyje 2023 metų pirmąjį pusmetį įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 2 proc. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.
Pavojingiausia savaitės diena – penktadienis. Penktadieniais įvyko 247 įskaitiniai eismo įvykiai.
Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos policija išaiškino 681 334 padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų – 292 178 (56 010 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų – 1 803 (201 atvejų mažiau nei pernai), naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant – 25 792 (159 atvejais mažiau nei pernai), draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymas, pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjose – 17 456 atvejai (7 119 daugiau nei pernai), saugos diržų nenaudojimo atvejų – 13 417 (1 149 atvejais daugiau nei pernai).
Saugiai elkimės keliuose
Daugelio mūsų šalies institucijų ir organizacijų bendro darbo pastangomis per pastarąjį dešimtmetį (nuo 2011 iki 2021 metų) šalyje perpus sumažėjo žuvusiųjų kelyje skaičius. Už šį pasiekimą Lietuva pernai buvo įvertinta svarbiu apdovanojimu saugaus eismo srityje – Europos transporto saugos tarybos apdovanojimu „PIN Award“.
„Padėkime vieni kitiems laikytis besiformuojančių gerųjų įgūdžių keliuose: būkime atidūs, atsargūs ir atsakingi. Viršydami leistiną važiavimo greitį, vairuodami neblaivūs, be teisių, naudodamiesi mobiliuoju telefonu, nesegėdami saugos diržų kasdien rizikuojate savo ir kitų žmonių gyvybėmis,“ – nepamiršti saugaus elgesio kelyje principų ragina Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policija surengs apie 40 tikslinių prevencinių policinių priemonių visoje šalyje, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Pastiprintas patruliavimas likusius dar beveik du vasaros mėnesius vyks kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys dar ir papildomų priemonių. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama viešajai tvarkai užtikrinti, o Lietuvos kelių policijos tarnyba kartu su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.
