Kiekvienas miestas ar miestelis gyvena savo ritmu. Štai Vilnius pagal gyventojų skaičių jau pralenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Anykščiai ramesnis, tikrai ne augantis, greičiau besitraukiantis. Net Antanas Vienuolis ir Jonas Biliūnas liko tik anykštėnų mintyse, nes nebetilpo naujose mokyklos programose. Didžiausias rajono miestelis Kavarskas taip pat negarsėja pramone ar gyventojų skaičiaus augimu. Tačiau energingi ir kūrybingi miestelėnai sugeba paįvairinti įprastinę gyvenimo tėkmę bei pagarsinti savo miestą.
Kažkam kilo mintis, kad ne tik Kaunas ar Vilnius gali būti vienokia ar kitokia kultūros sostine. Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 m. buvo paskelbti Naisiai. Nuo 2016 m. Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis kasmet išrenkama 10 mūsų šalies miestelių. Kultūros ministerija palaiko ir remia Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems jų projektams. 2021m. liepos 1 d., Anykščių rajono savivaldybė savo tinklapyje parašė, kad Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atrankos posėdyje 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostine Utenos apskrityje išrinktas Kavarskas. Šių metų vasario 20 d. Kavarske įvyko „Kavarskas – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2022“ atidarymo šventė. Buvo pasirinkta varpo simbolika ir šūkis „Skambantis Kavarskas – vartai į Anykščius“. Kaip viskas prasidėjo ir kaip sekasi įgyvendinti numatytus planus, kalbamės su kultūros sostinės iniciatoriais.
Idėja teikti paraišką tapti mažąja kultūros sostine kilo Kavarsko, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonui dr. Nerijui Vyšniauskui.
Sakykit, kodėl Jums kilo tokia mintis?
Turime daug aktyvių vietos bendruomenių. Iki pandemijos Kavarske organizuodavome daug kultūros renginių, koncertų. Kavarskas yra garsus savo šv. Jono šaltiniu, šv. Jono Krikštytojo atlaidais, aukščiausiu betoniniu kryžiumi Lietuvoje ir savo skaniaisiais koldūnais. Pandemija ir karantinas miesto gyvenimą tarsi sustabdė dvejiems metams. Praėjus karantinui jautėsi kultūros renginių, būrusių ir vienijusių vietos bendruomenę, trūkumas. Tad ir kilo mintis sugrąžinti Kavarsko miestelėnų gyvenimą į senas ir Kavarskui įprastas vėžias.
Kaip priėmė idėją miestas?
Šią idėją visi priėmė palankiai ir džiugiai, nors gal kiek ir nedrąsiai, nes toks titulas visgi įpareigoja bendruomenės narius pasimatuoti mažosios kultūros sostinės vardą ir svarbą.
Ar daug diskusijų sukėlė šūkis „Skambantis Kavarskas – vartai į Anykščius“ ir kaip jis buvo priimtas ?
Šūkį sugalvojome mes visi – bendruomenė. Žmonės, vykstantys į Anykščius iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų pirmiausiai vyksta pro Kavarską. Kavarskas yra tarsi vartai į Anykščius. Pasirinkta skambančio varpelio simbolika, nes varpai nuo seno kviesdavo žmones susirinkti, drauge džiaugtis, švęsti, melstis, gintis nuo priešų. Viduramžiais plito tikėjimai, kad varpo garsai gelbsti sielas iš skaistyklos, nubaido piktąsias dvasias, sustabdo epidemijų plitimą, suvaldo audras ir kitas gamtos stichijas. Taigi, ne veltui šiais metais Kavarskas ir skamba kaip kultūros sostinė. Tikimasi, kad renginių gausa kvies miestelėnus ir svečius vėl susirinkti, pajusti šventinę nuotaiką, pasiklausyti muzikos, dainų, pasidžiaugti originaliais amatininkų kūriniais, gastronomijos ir tautodailės gaminiais.
Kuo bažnyčia prisideda prie renginių?
Parapijos bažnyčia bei bendruomenės namai yra atviri visiems kultūros renginiams ir visiems žmonėms. Nepamirškime, kad bažnyčia Kavarske yra ta erdvė, kuri sutalpina po savo skliautais daugiausiai žmonių. Bažnyčia noriai ir aktyviai prisideda prie visų kultūros renginių organizavimo.
Kokie renginiai vyko bažnyčioje?
Pirmiausiai iškilmingai buvo švenčiami visą Kavarską suvienijantys šv. Jono Krikštytojo atlaidai, vyko El Fuego klasikinės muzikos koncertas. Atlaidų metu bažnyčioje buvo eksponuojami Kavarsko apylinkėse rasti archeologiniai radiniai. Bus rengiamos Europos paveldo dienos, vyks konferencija, vyks klasikinės muzikos koncertas.
Ar daug svečių sulaukėte?
Vasaros metu kas antrą sekmadienį po šv. Mišių prie šv. Jono šaltinio vyko įvairūs kultūros renginiai, kuriuose pasirodė vietos kolektyvai ir iš įvairių Lietuvos vietovių pakviesti svečiai. Renginiai susilaukė didelio žiūrovų dėmesio. Susipažinome su daug bendruomenių iš įvairių šalies rajonų, kurios dalyvavo Kavarske prie šv. Jono šaltinio vykusiuose renginiuose. Tam buvo specialiai sukurtas Kavarsko kultūros sostinės Facebook puslapis, kuriame buvo galima rasti visų renginių tvarkaraščius ir dalyvius.
Kavarske apsilankė keli šimtai Mototourism Rally dalyvių, keliaujančių Lietuvos mažųjų kultūros sostinių pėdsakais. Kavarsko jaunimas labai mielai pasitiko šiuos svečius. Padalinio vadovės Alvyros Simanonienės paruošta programa ir užduotys neleido nuobodžiauti ir motociklininkams, ir žiūrovams bei sukėlė daug gerų emocijų.
Vilniuje apie Europos kultūros sostinę primena garsusis vamzdis Neries pakrantėje.Ar liks koks nors materializuotas kultūros sostinės įamžinimas Kavarske?
Vasario mėnesį buvo įrengta kūrybinė laboratorija, kurioje yra gaminami varpeliai. Į gamybą įtraukti bendruomenės nariai. Per visus metus tikimasi pagaminti bent 222 varpelius, kurie jau nuo kovo mėnesio yra pakabinami miestelio aikštėje ir skambės iki metų pabaigos.
Miesto lankytojus džiugins ne tik varpelių skambesys, bet ir kalbantis suoliukas, kuris bus įrengtas prie bendruomenės namų. Jo dėka galėsime klausytis Kavarsko kultūrinio paveldo istorijos. Bus apšviestas didžiausias Lietuvoje betoninis kryžius, pasitinkantis atvykstančius į miestą.
Bene didžioji dalis organizavimo rūpesčių teko padalinio vadovei, tad smulkiau apie renginius papasakojo Alvyra Simanonienė.
Nuo ko viskas pradidėjo?
Klebonas dr. Nerijus Vyšniauskas pasiūlė idėją, rašėme projektą ir, kaip matote, laimėjome. Kadangi mane perkėlė dirbti į Kavarską Anykščių Kultūros centro Kavarsko skyriaus padalinio vadove, esu šio projekto vadovė, o jį reikia įgyvendinti. Finansiškai rėmė Kultūros ministerija, Anykščių rajono savivaldybė, ūkininkai, agrokoncernas. Tiek klebonas, tiek seniūnija, visi ieškojome rėmėjų. Kultūros sostinė, tai didelis renginių ciklas, besitęsiantis visus metus. Mano darbas yra organizuoti ir koordinuoti renginius, jų bendrą veiklą. Renginių tikrai buvo gausu ir dar daug nusimato ateityje. Su atskirais kolektyvais dirbo meno vadovė Leda Kazokienė, su Šerių meno kolektyvais – Daiva Bakšienė.
Pirmieji renginiai buvo koncertas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, tada Vaikų Velykėlės, neseniai vyko Bendruomenių šeimų sambūris.
Be abejo, didžiausia šventė – tai Joninės. Šventė tęsėsi tris dienas. Pirmą dieną prie upės, antrą dieną prie šaltinio, vyko koncertas bažnyčioje. Daiva Bakšienė Žvirblėnų kaime organizavo teatralizuotą renginį „Istorinis šaligatvis tarp praeities ir dabarties“.
Stengiamės renginius kelti iš centro į kitas bendruomenes. Sakyčiau, labai įspūdingos buvo Mindauginės, kurias organizavo Svirnų bendruomenė. Jie turi tradiciją giedoti Lietuvos himną ant piliakalnio. Liepos 6-ąją ant Svirnų Žiogų piliakalnio buvo atvažiavęs Trakų folklorinis ansamblis su savo programa. Susirinko daug žmonių ir visi giedojome himną. Vienaip skamba himnas kur nors salėje ir visai kitas jausmas, kuomet giedama ant piliakalnio viršaus.
Visą vasarą, pradedant nuo birželio mėnesio, prie šaltinio vyko renginių ciklas „Skambantis Kavarsko šaltinis“. Kas antrą sekmadienį po mišių kvietėme neskubėti namo, o nusileisti prie šaltinio pasigrožėti, pasiklausyti įvairių pakviestų kolektyvų. Galėjome pamatyti rokiškėnų atsivežtą spektaklį, pasirodė šokių kolektyvai, grojo ir mūsų kaimo kapela. Paskutinis vasaros renginys vyko rugpjūčio 28-ąją, tiesa, ne prie šaltinio. Visi buvo kviečiami į kino vakarą, vykusį miesto aikštėje.
Klebonas dr. N. Vyšniauskas minėjo, kad Kavarske apsilankė Mototourism Rally klubo dalyviai. Baikeriai ir kultūros sostinė, juk ne visai įprastas derinys.
Motociklininkai maloniai nustebo ir džiaugėsi, kad pas mus viskas vyko kitaip, nei anksčiau lankytose sostinėse. Niekas jiems neskubėjo pasakoti miestelio istorijos, padavimų ir panašiai. Mes, drauge su Kurklių padalinio vadove Giedre Steponėniene, jiems organizavome senuosius žaidimus, įvairias užduotis. Atžymai, kad aplankė Kavarską, kultūros sostinę, moto klubo nariai gavo po varpelį. Tiesa, norint jį gauti, kiekvienas turėjo atlikti kokią nors užduotį. Tai linksmino ir džiugino svečius. Galime drąsiai tvirtinti, kad buvome originalūs.
Metų pabaiga lyg ir ne taip jau toli, tačiau dar galbūt liko nemaža renginių?
Rugsėjo 23-ąją Penionių dvare vyks klasikinės muzikos koncertas. Spalio mėnesį suplanuota „Pečiaus diena“ Budrių bendruomenėje. Vyks edukacija, kepsime „baronkas“. Spalio 2-ąją organizuojame derliaus šventę. Kvietėme dalyvauti bendruomenes su savo kiemeliais, su prisistatymu, fotografijos parodomis. Lapkričio 6-ąją medžiotojai pasisiūlė organizuoti Huberto šventę. Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.
Gal liks kas apčiuopiamo ir materialaus ilgesniam laikui priminti, kad Kavarskas 2022 buvo kultūros sostine?
Jau baigiamas kalbantis suoliukas ir iki lapkričio mėnesio įgarsinsim. Kol kas drauge su klebonu aptarinėjam tekstą, kas būtų įdomu klausytojui. Planuojam kitais metais padaryti stacionarią varpelių arką. Mes liekame kultūros sostine visam laikui, nes neturime kam perduoti regalijų. Kitais metais mažųjų miestelių kultūros sostinių bus tik 5. Po mišių į renginius rinkdavosi apie 50 – 60 žmonių. Ir daugelis pageidavo, kad tokie renginiai vyktų ir kitais metais. Tad nutarėme šią tradiciją pratęsti. Tai vertinčiau kaip išliekamą kultūros sostinės reiškinį.
Kavarskas nuolatos garsėja savo sportininkais. Kuo sportininkai prisidėjo prie kultūros sostinės programos? – klausiau seniūnaičio, Kavarsko bendruomenės pirmininko ir sporto entuziasto Algirdo Gansiniausko.
Per Jonines vyko tinklinio ir krepšinio turnyrai. Šiais metais Kavarsko krepšininkai MMKL (mažų miestelių krepšinio lygoje) užėmė trečią vietą.
Kaip apskritai vertinate šių metų renginius? Kuo jie reikšmingi miestui?
Miesto gyvenimas per tą pandemijos laikotarpį buvo gerokai apsnūdęs. Šie kultūros sostinės metai tarsi visus pažadino, labai suvienijo visas bendruomenes. Taip, kad visi šie metai mums kaip ilga ir vis dar nesibaigianti šventė.
Ar užteko koldūnų visiems norintiems?
Dirbome dviem pamainomis, stengėmės, kad svečiai neliktų alkani.
Kaip vertina 2022 metų Kultūros sostinę, klausiau Kavarsko seniūnės Šarūnės Kalibataitės.
Kultūros sostinės vardas labai suaktyvino miesto gyvenimą. Labai džiaugiamės, kad Alvyra Simanonienė tapo Kavarsko padalinio vadove. Ji yra šio projekto vadovė ir pagrindinė organizatorė. Prie renginių prisidėjo visos bendruomenės. Taip pat daugelis prisidėjo ne tik finansiškai, bet ir savo darbu. Miškų urėdija skyrė malkų, vienas savanoris sukrovė fantastiško dydžio ir grožio Joninių laužą. Seniūnija savo ruožtu prisidėjo tvarkydama aplinką, pjovė žolę, išvalė baseiną.
Mes labai džiaugėmės tiek savo, tiek atvykusiais profesionaliais kolektyvais. Nenorėčiau išskirti kurios nors bendruomenės organizuojant renginius. Lapkričio 26 dieną vyks padėkos vakaras, kurio metu padėkosime visiems, prisidėjusiems prie kultūros sostinės renginių organizavimo. Nežiūrint to, kad kultūros sostinės metai baigsis, tradiciškai papuošime eglutę.
Su kavarskiečiais bendravo Algimantas GUDELIS
Šaltinis: Nyksciai
