Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, o šiais metais jo tikrai netrūksta. Kai tik imate „stresuoti“, jūsų organizme suaktyvėja streso hormono kortizolio gamyba. Iš pradžių tai skatina veikti, kadangi šiek tiek padidėja kraujo spaudimas ir cukraus kiekis kraujyje.
Trumpalaikis stresas gali teigiamai paveikti žmogaus atminties funkcijas, motyvaciją, didinti atsparumą skausmui, palaikyti bendrą balansą kūne. Bet čia svarbiausias žodis „trumpalaikis“, kadangi po jo organizmas nesunkiai sugeba sugrįžti į ramybės būseną ir vėl normaliai funkcionuoti.
Ir atvirkščiai, nuolatinis ilgalaikis stresas reiškia, jog organizme yra
gaminamas pastovus streso hormono kortizolio kiekis. Jo perteklius turi
negatyvių pasekmių: nuolatinis nuovargis, augantis svoris ir problemos juo
atsikratyti, kenčia širdis, kankina nemiga, mieguistumas ir galvos skausmai,
prastėja atmintis. Nuolatos besikartojantys emociniai šuoliai gali pakenkti sveikatai,
todėl svarbu stebėti pasikartojančias savo reakcijas stresinėse situacijose.
Katastrofikavimas
Kai kurie žmonės neįtikėtinai gabūs matyti katastrofą ten, kur išties yra
nesunkiai išsprendžiama problema. Jie be galo jautrūs, prie vienos negatyvios
minties kabina kitą, taip sudarydami nepertraukiamą negatyvių minčių
grandinėlę, kuri vis giliau gramzdina savo paties baimėse ir nerime.
Jeigu stresinėse situacijose turite polinkį pulti į paniką, o po kurio
laiko suvokiate, kad viskas buvo ne taip baisu, kaip atrodė pradžioje, gali
būti kad esate „žmogus katastrofa“.
Tad ką daryti? Kasdien skirkite laiko atsipalaidavimui. Bent 10 minučių
pasėdėkite ramiai, užmerkę akis. Kvėpuokite giliai, įsiklausykite į savo
kvėpavimą. Įsivaizduokite, kaip įkvepiant pilvas išsipučia lyg oro balionas,
iškvepiant – subliūkšta. Nuneškite save mintimis į jums mielą vietą: kalnus,
mišką, pajūrį. Gilus kvėpavimas daro stebuklus – jau po savaitės reguliarių
užsiėmimų pajusite, kad pradėjote mažiau panikuoti dėl smulkmenų. Alternatyvus
būdas – joga, kur svarbų vaidmenį vaidina koncentracija ir taisyklingas
kvėpavimas.
Sustingimas
Ar pažįstamas jausmas, kai stresinio įvykio akivaizdoje atrodo, lyg negalėtumėte
pajudėti? Sunku sutelkti mintis, viskas krenta iš rankų ir vietoje to, kad
imtumėte spręsti problemą tiesiog sėdite ir žiūrite į vieną tašką.
Kritiniais momentais iš jūsų mažai naudos, nes tiesiog negalite mąstyti
ir sunkiai suvokiate, kas vyksta. Kad permokytumėte save, pradėkite didinti
savivertę. Tokia reakcija dažniau būdinga žmonėms, kurie giliai viduje galvoja,
kad yra silpnesni už kitus, kad nesugebės susitvarkyti. Skirkite laiko ir
ramiai pasvarstykite, kaip galėjote pasielgti sunkiomis akimirkomis, kurių
turėjote praeityje. Tos situacijos jau praėjo, todėl tikėtina, kad „šalta
galva“ suprasite, jog vis tik buvo išeitis iš situacijos, o gal net ne viena,
bet jūs nieko nedarėte. Visada analizuokite savo elgesį stresinėse situacijose
ir laikui bėgant sugebėsite išjungti savyje sustingti priverčiantį mygtuką. Atsiminkite,
kad iš kiekvienos situacijos visada yra
viena išeitimi daugiau nei jums tuo metu atrodo.
Išorinė ramybė
Kritinėse situacijose esate tikras ramybės įsikūnijimas. Nelakstote iš
kampo į kampą, nesiimate už galvos, nesiraunate plaukų ir aplinkiniams
neleidžiate suprasti, kad išgyvenate stiprų stresą. Bet tai tik išorinis
efektas. Viduje esate išsigandę, dažnai kenčiate nuo nemigos ir niekaip
nesugebate atsipalaiduoti, nes pastovi vidinė įtampa to neleidžia. Net kai
viskas praeina, jūs vis dar išgyvenate dėl to, kas įvyko, nuolat apie tai
galvojate ir negalite susitelkti į kitus dalykus.
Gali būti, kad augote šeimoje, kur apie problemas ir emocijas nebuvo
kalbama, o jūs buvote mokomi būti stiprūs ir neįkyrėti kitiems su savo
išgyvenimais. Jūsų devizas – „Pats su viskuo susitvarkysiu“. Ir vis tik
pabandykite sulaužyti šią griežtą schemą, pradėkite dalytis savo jausmais su
artimais žmonėmis, nebijokite garsiai kalbėti apie savo išgyvenimus. Gausite
dvigubos naudos: pirma, pagaliau išleisite susikaupusią įtampą, antra,
nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi pakels serotonino, vieno iš laimės hormonų,
kiekį. Jums ne tik emociškai, bet ir fiziškai pasidarys lengviau.
Spirgėjimas
Lėtai važiuojanti mašina priekyje gali sukelti pykčio priepuolį, o
nemalonus pokalbis su kaimynu – nevaldomą įniršį ir troškimą garsiai trenkti
durimis ir išeiti. Reikia džiaugtis, kad socialinės normos neleidžia taip
greitai įsivelti į muštynes. O kartais stipriai supykstate ant savęs ir tada
galite trenkti, pavyzdžiui, vazą į sieną ar kumštį į stalą.
Visos šios neigiamos emocijos jus „apvagia“: netenkate jėgų ir laiko,
bet tai niekaip nepadeda išspręsti problemos. Be to, vėliau dažnai gailitės dėl
savo poelgio ir puikiai suvokiate, kad eilinį kartą „perlenkėte lazdą“.
Jums gali padėti savikontrolės ugdymas. Stresinėje situacijoje
pasistenkite padaryti pauzę, bent minutei stabtelkite. Atsigerkite vandens,
pasivaikščiokite, pakvėpuokite… Tai sulaikys nuo noro pulti staigiai ir
suteiks laiko apgalvoti savo elgesį. Jus valdo impulsai ir problemos su jų
kontrole ir turite tai pripažinti dėl savęs ir dėl kitų. Ko gero, jūsų
impulsyvumas ne kartą įskaudino artimus žmones.
Psichologė Rasa Aukštinaitytė https://psichologerasa.lt/
