„Deja, senų kultūrinių tradicijų vis mažiau ir mažiau net ir solidžiuose kruiziniuose laivuose. Prastėja ir laivų įgulų, ypač jaunų karininkų, kultūros lygis vertinant jų apsirengimą ir pokalbius. Tai liūdina“, – sako J. Liepuonius.
Pasak kapitono, ir anksčiau, ir dabar į kruizus vyksta daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. „Mums jau – apie 70 metų, mes priskiriami prie jaunesnių. Daugiausia būna 75-80 metų keleivių, pasitaiko ir devyniasdešimtmečių“, – sakė ponas Juozas.
Jo teigimu, kruizinių laivų būklė gera, jie gražūs, tvarkingi. Jų saugumui skiriamas labai didelis dėmesys. Tačiau daugelis kruizinių laivų kompanijų nenori mokėti aptarnaujančiam personalui didesnių atlyginimų, pageidauja, kad šias išlaidas padengtų turistai. Imami procentai už aptarnavimą kruizinių laivų restoranuose pastaruoju metu gerokai padidėjo.
Anksčiau būdavo 5-7 proc., vėliau – 10 proc., po covido – 12 proc., o dabar jau siekia 18 proc. Jeigu keleivis užsisako alaus bokalą ar 100 gramų konjako, tai prie nurodytos kainos jam tenka sumokėti papildomai dar 18 proc. Tai išskaičiuojama automatiškai. Beje, galima patikusiam aptarnaujančiam asmeniui įdėti papildomai pinigų į vokelį. Toks „lupikavimas“ kapitonui nepatinka.
Ateidavo su smokingais
J. Liepuonius pasakojo, kad dar 2008-2009 metais į kapitonų vakarus, į kruizinių laivų restoranus, į laivuose kasdien organizuojamus renginius vyrai ateidavo vilkėdami smokingais, moterys – vakarinėmis suknelėmis. Moterys ir dabar ateina pasipuošusios, o vyrai jau mūvi džinsus ar šortus.
„Žmonės būdavo gražiai pasipuošę, nesivaikė amerikoniško stiliaus, nebuvo madingi patogūs drabužiai. Išsiskirdavo britai. Britas, kad ir eina pasiramsčiuodamas lazdele, bet su peteliške po kaklu. Moterys italės labai skoningai rengdavosi. Būdavo malonu žiūrėti.
Su metais požiūris į aprangą keitėsi. Ypač tai buvo pastebima Karibų jūros regione. Dabar kruizinių laivų keleiviai valgyti į restoranus ateina apsirengę šortais, kasdieniais marškinėliais be rankovių, vilkėdami kostiumą, bet avėdami sportbačius, sėdi prabangiame restorane ir valgo su beisbolo kepure. Tai man žemiausias lygis.
Ir pas mus dabar kartais ateini į Dramos teatrą su kostiumu ir truputį nejaukiai jautiesi, nes aplinkui džinsuoti, megztiniuoti žmonės. Muzikiniame teatre mačiau vyrą su sportiniu treningu”, – kalbėjo kapitonas.
Kruiziniuose laivuose paprastai būna įvairių klubų, pvz., pypkininkų, mėgstančių žaisti bridžą ir t. t. Pasak J. Liepuoniaus, juose būdavo elgiamasi atitinkamai. Ten, anot pono Juozo, visi ateidavo pasipuošę, tarpusavyje mandagiai bendraudavo, niekas neužsisakydavo alaus ar pigaus vyno, geriamas būdavo konjakas arba viskis.
„Taip būdavo ilgą laiką. Pastaraisiais metais pastebimos ir kitokios tendencijos – ateina į solidų restoraną ir užsisako mėsainį“, – teigė kapitonas.
Atmosfera priklauso nuo publikos
Kapitonas mano, kad tai, kokia atmosfera būna kruiziniame laive, labai priklauso nuo to, kokia publika jame susirenka. Pasak pono Juozo, labiausiai išsiskiria japonai. Jų moterys visada būna pasipuošusios, vyrai tvarkingai apsirengę. Bet jeigu tik pasirodo kinai, vėl dominuoja džinsai, kasdienė apranga. Jie restoranuose valgydami po ranka turi mobiliuosius telefonus ir būna sulindę juose.
„Sėdi prabangiame restorane ir valgo su beisbolo kepure. Tai man žemiausias lygis.“
Amerikiečių elgesys kartais šokiruoja: atėję valgyti jie vos ne kojas ant stalo susideda. Rusų turistai garsiai šneka, triukšmauja. Jeigu išgeria, apsaugininkams tenka tildyti.
Kodėl laisvalaikiui renkasi kruizus
Paklaustas, kodėl būdamas jūrininkas laisvalaikiui renkasi kruizus, J. Liepuonius atsakė: „Kai plaukiu į reisą, aš dirbu. Be to, žmonai irgi reikia prasiblaškyti. Vaikai jau užaugę, turime 5 anūkus. Stengiuosi, kad ir ji tolimus kraštus pamatytų.
Kai grįžtame iš kruizo, galvojame, kad gal jau užteks. Bet praeina kažkiek laiko, pasižiūrime, kad dar ten nesame buvę, ir vėl susigundome. Nesirenkame ilgų kruizų, jie trunka 10 dienų, ilgesniuose pavargsti. Ir tai, kai grįžome iš pastarojo kruizo, žmona skundėsi, kad prabunda vidury nakties norėdama valgyti. Mat laiko skirtumas – 7-8 valandos”, – pasakojo kapitonas.
Daugumoje savo kruizų Liepuoniai keliauja su savo puikiais bičiuliais, žinomais klaipėdiečiais Regina ir Aloyzu Kuzmarskiais.
Liepuoniai dalyvavo kruizuose po visą Viduržemio jūrą, Atlanto vandenyne. Jie aplankė Islandiją, Norvegiją, Britaniją, Čekiją, Farerų salynus, Šetlando salas ir t. t. Išmaišyta visa Karibų jūra, aplankyta Pietų Amerika, bet ne iš Čilės pusės. Ponas Juozas sakė, jog buvo jau susiruošę tai padaryti, bet dėl covido ta kelionė buvo atšaukta. Jis neatmeta galimybės, kad ten dar nuvyks. Apkeliauta visa Azija, pradedant Indijos vandenynu, Afrikos pietūs, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Pietų Korėja, Pietų Kinijos jūra, Singapūras, Malaizija, Indonezija, Kambodža, Tailandas.
Šiais metais, jeigu leis sveikata, Liepuoniai planuoja aplankyti Šveicariją. Labiausiai kapitonas norėtų pamatyti patį pietinį Čilės kraštą. Jam egzotiški kraštai yra Urugvajus, Argentina. Juose jis yra buvęs, kai dirbo, bet vis tiek ten jį traukia. Ponas Juozas galvojo ir apie Grenlandiją, bet žmona nenori, teko atsisakyti.
Įspūdžiai
Iš kiekvieno kruizo parsivežama daugybė įspūdžių. Lietuvos kapitoną nustebino tai, kad Kambodžos mokykloje klasėje būna 60 vaikų. Filipinuose buvo įdomus kalėjimas, amerikiečių įkurtas 20 a. pradžioje. Jis neturi sienų, tai laukas, kuriame turi būti kaliniai. Jie suskirstyti į tris grupes: oranžinės spalvos – patys sunkiausi, mėlynos – vidutiniai, rudos – lengviausi. Jie ten auklėjami: dirba žemės ūkyje, jiems organizuojami renginiai. Ten treniruojasi ir jaunimas, kuris ruošiasi tarnauti kariuomenėje.
„Visos tos šalys, galima sakyti, yra panašios: centrinėse gatvėse gražu, o paėjus į šoną – afrikinis vaizdas: turgaus prekyba gatvėse, trūksta švaros. Palyginti tos valstybės yra saugios. Japonijoje ir kitose šalyse labai didelis dėmesys skiriamas budizmui. Tailande pastatyta didžiausia šventykla pasaulyje be vinių. Religiniam kultui labai daug dėmesio skiriama Tailande, Vietname, Kambodžoje, Indonezijoje, Malaizijoje“, – pasakojo kapitonas.