Kiekvienas žino, kad išgirdus sirenas ir gavus perspėjimo pranešimą į telefoną, pirmiausia reikia įsijungti LRT radiją ar LRT televiziją. Nors visada tikimės, kad tik vyksta patikrinimas, ekstremalieji įvykiai tuo ir ypatingi, kad užklumpa netikėtai.
Dažnai tokiose situacijose nepavyksta išvengti streso ir panikos, o bene veiksmingiausias nusiraminimo būdas yra žinojimas ir pasiruošimas, sako Donatas Gurevičius, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
„Žinodami, kas gali grėsti, pasidomėję, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, ir tinkamai pasiruošę, nutikus netikėtam įvykiui galėsime geriau suvaldyti savo nerimą, o taip pat nuraminti kitus. Žinoma, viena yra užpilti vandens ant rūkstančio šiukšlių konteinerio, kad nekiltų didesnis gaisras, ir visai kas kita – priimti sprendimus kilus oro pavojui, girdint susišaudymus, sprogimus. Streso lygis visai kitas, tačiau kas benutiktų, žinodami, kaip ir kokiais atvejais elgtis, būsime saugesni“, – sako D. Gurevičius.
Svarbi kiekviena akimirka
Pasak jo, oro pavojaus atveju itin svarbi greita reakcija, o pirma ir svarbiausia užduotis – surasti priedangą. Pavyzdžiui, jei nulipti į rūsį ar požeminę stovėjimo aikštelę laiko nėra, namuose priedanga gali tapti antrą sieną nuo statinio išorės turinti patalpa, tokia kaip vonia ar tualetas. Turint daugiau laiko, reikėtų skubiai leistis į rūsį ar požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangą – jokiu būdu nesinaudoti liftu, kadangi, jei dingų elektra, liktumėte jame užstrigę.
Sprogimams užklupus lauke, derėtų nedelsiant griūti ant žemės ir užsidengti galvą, kaip priedanga taip pat galima pasinaudoti dauba, grioviu ar net šaligatvio borteliu – bet kuo, kur atsigulę būsite žemiau grindinio.
Tiek patalpoje, tiek lauke svarbu atsitraukti nuo langų, kurie išdužę galėtų jus sužeisti, durų, kurios nuo sprogimo bangos galėtų ant jūsų užvirsti, taip pat vengti trapių konstrukcijų, tokių kaip pakabinamos lubos ar stikliniai šviestuvai.
„Oro pavojaus atveju esminis kriterijus yra laikas, kiekviena akimirka svarbi. Todėl radus priedangą nereikėtų blaškytis ir ieškoti kito, tolimesnio taško. Pavyzdžiui, jei pavyko pasiekti namo rūsį, ten ir likite. Taip pat verta iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai ir ar jie pažymėti priedangos ženklu – geltonas kvadratas su nupieštu namu ir žmogumi viduje. Tiek kolektyvinės apsaugos, tiek priedangos statinių žemėlapius galima rasti svetainėje Lt72.lt“, – teigia D. Gurevičius.
Pralaukus pirmąją bangą, nereikėtų skubėti palikti priedangą – nustojus kaukti sirenoms, nevykstant apšaudymams ar sprogimams, dar bent keliolika minučių reikėtų palaukti priedangoje ir įsitikinti, kad nevyksta antriniai užtaisų sprogimai ar pakartotinės atakos.
Kaip pasiruošti evakuacijai
Nurodymai ir rekomendacijos, ką daryti toliau, būtų skelbiami per LRT radiją ir televiziją. Labiausiai tikėtina, kad pavojaus zonoje esantys civiliai gyventojai būtų evakuojami. Turintys patikimų artimųjų ar pažįstamų, gyvenančių kitoje, saugioje vietovėje ir galinčių suteikti prieglobstį, galėtų savarankiškai vykti pas juos, laikydamiesi nurodytų saugių kelių ir maršrutų. Kitu atveju reikėtų vykti į artimiausią gyventojų evakavimo punktą ar kolektyvinės apsaugos statinį.
„Paprastai sakant, jei prasidėtų kariniai veiksmai, civiliai turėtų ieškoti būdų evakuotis iš pavojaus zonos. Tiek kariškiams, tiek kitoms institucijoms svarbu, kad kovų teritorijoje būtų kuo mažiau žmonių, kuriems galėtų kilti pavojus“, – pabrėžia pašnekovas.
Paliekant namus reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujų ir vandens sklendes, uždaryti langus, užrakinti duris. Su savimi reikėtų pasiimti būtiniausius daiktus, kurių gali prireikti evakuojantis ir apsistojus kitoje vietoje – išvykimo krepšį. Jame turėtų būti geriamojo vandens (bent 12 litrų asmeniui), negendančio maisto, užkandžių, nuolat vartojamų vaistų atsargų, pinigų, taip pat svarbiausi dokumentai, radijo imtuvas su papildomais elementais, žibintuvėlis, šilti drabužiai, miegmaišis bei kiti daiktai, priklausomai nuo individualios situacijos. Pavyzdžiui, turintiems mažamečių vaikų reikėtų neužmiršti jiems tinkančio maisto, sauskelnių, vieno kito žaislo ar knygelės, kurie padėtų juos užimti ir nuraminti.
Likus namuose gyventi tektų kitaip
Nusprendus nesievakuoti ar nespėjus to padaryti, naktį namuose reikėtų išjungti šviesą ir be rimtos priežasties nepalikti gyvenamosios vietos. Dienos metu, jei nevyksta kovos veiksmai, nusprendus išeiti į lauką reikėtų būti apsirengus civiliais drabužiais (t.y. vengti maskuojamų spalvų), pamačius priešiškus karius – nesiimti iniciatyvos, patiems prie jų neiti ir nebandyti išsiskirti, neatkreipti dėmesio. Dar geriau – likti priedangoje ar namuose ir nesidairyti pro langus, nefilmuoti ir nefotografuoti.
Jei kariškiai jus užkalbintų, bendraudami su jais nerodykite nedraugiškumo, nelaikykite rankų kišenėse ir nedarykite staigių judesių. Taip pat niekada nesiginčykite su žmogumi, turinčiu ginklą, o jei kariai nuspręstų pas jus įsikurti, saugiausia būtų išeiti ir palikti namus.
Pasigirdus šūviams, būnant lauke, reikėtų tuoj pat griūti ant žemės ir rankomis prisidengti galvą, šūviams nutilus – šliaužti į patikimesnę vietą, pvz., požeminę perėją, pastatą, griovį ir pan. Išgirdus šūvius namuose, reikėtų išjungti šviesą ir pasitraukti į patalpą be langų (pvz., vonią, sandėliuką).
Esame komanda. Turime planą
Kaip teigia civilinės saugos ekspertas, norint išvengti panikos ir išlikti saugiems svarbu žinoti savo komandą ir turėti planą.
„Artimiausios priedangos vietos, kolektyvinės pagalbos statiniai, prieglobstį galintis suteikti asmuo, evakuacijos keliai ir būdai, išvykimo krepšys, kur ir kaip susitiktumėte su artimaisiais ar šeimos nariais, ne mažiau nei pusė kuro bako automobilyje – tai keli svarbiausi dalykai, ką būtina iš anksto aptarti ir būti pasiruošus. Ekstremaliosios situacijos atveju mobiliojo ryšio tinklai gali būti itin apkrauti ar net nepasiekiami, taigi jei būsite viską sutarę iš anksto, beliks veikti“, – sako D. Gurevičius, pridurdamas, kad ekstremaliosios situacijos metu kilus būtinybei ką nors pasitikslinti, geriau ne skambinti, o siųsti SMS, kadangi jos mažiau apkrauna tinklą.
Ekstremaliąsias situacijas valdančioms valstybės institucijoms taip pat aktualu, kad pasiruošusių, veiksmus suplanavusių ir žinančių kaip elgtis įvairių situacijų metu žmonių būtų kuo daugiau, kadangi taip lengviau vieni kitiems padėti, o skirtingos jų patirtys ir žinios turi dar didesnę vertę.
Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt.
https://vrm.lrv.lt/ inf.
Šaltinis: Musuzinios.lt
