Šiandien oficiali statistika daugiausia dar remiasi praėjusių metų rezultatais, kurie tikrai nieko blogo nežadėjo.
Praėję metai baigėsi su viltimi, kad tuoj tuoj įveiksime COVID-19 pandemiją, bus panaikinti visi suvaržymai.
Bankų pateiktose statistikose rašoma, kad gyventojų indėliai bankuose siekia rekordines aukštumas. Mažėja netgi skurdas.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais, nepaisant pandemijos iššūkių, skurdo rizikos lygis mūsų šalyje sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir siekė 20 proc.
Statistinė skurdo riba
Tačiau kas penktas Lietuvos gyventojas vis tiek gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacijai įsisiautėjus ir sparčiai artėjant prie 20 procentų ribos, šie žmonės priversti sukti galvą, ar artimiausiu metu išgalės įsigyti maisto ir patenkinti būtiniausius savo poreikius.
Skurdo problemos klausimą keliančios organizacijos perspėja – džiaugtis dėl pernai šiek tiek sumažėjusio skurdo yra labai per anksti. Šie rekordinės infliacijos metai skurdo statistikos kreivę gali pakreipti kita linkme.
Priminsime, kad 2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 EUR per mėnesį, 1 015 EUR – šeimai, kurią sudarė du suaugusieji ir du vaikai.
Tačiau Lietuvą palyginus su labiausiai pažengusiomis ES valstybėmis, pavyzdžiui, Vokietija, mūsų skurdo situacija atrodo labai dramatiška.
Vokiečiai jau prieš porą metų skambino pavojaus varpais, kai žemiau skurdo rizikos ribos atsidūrė 16 proc. šalies gyventojų.
Ir tai skaičiuojant, kad Vokietijoje skurdo riba yra daug aukštesnė nei Lietuvoje. Ten skaičiuojama, kad skurdo rizika yra tada, kai žmogaus pajamos yra mažesnės nei 60 procentų šalies vidutinio atlyginimo.
Galimai skurstančiu žmogumi Vokietijoje jau laikomas asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra mažesnės nei 1 100 eurų. Keturių asmenų šeimai šis rodiklis – 2 300 eurų.
Skursta senjorai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta mūsų senjorai – praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65-erių metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė.
Pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis – 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba.
Pernai metais ir minimalus atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, buvo 7,4 proc. mažesnis už skurdo rizikos ribą. Tad nieko stebėtina, kad skurdas į akis žvelgia ir dirbantiems asmenims – tokių pernai buvo 7,5 proc. Skurde gyveno 50,4 proc. darbo neturinčių asmenų.
Skurdo gniaužtuose atsidūrė ir vieniši tėvai, auginantys vaikus (32,4 proc.). Tiesa, šioje grupėje skurstančiųjų 7,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Ryškus skurstančiųjų mažėjimas ir nepilnamečių grupėje – čia skurdo rizikos lygis sudarė 17,2 proc. – 2,8 procentinio punkto mažiau nei 2020 aisiais.
Kaip rodo statistika, dažnai vienišumas didina skurdo riziką – 44,5 proc. vienų gyvenančių asmenų jaučia nepriteklių.
Dar liūdniau atrodo absoliutaus skurdo rodikliai, kai vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį tenka 260 EUR, o šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – 546 EUR.
2021-aisiais absoliutaus skurdo lygis, statistikos duomenimis, Lietuvoje siekė 3,9 proc. ir buvo 1,2 procentinio punkto mažesnis nei 2020-aisiais. Už šios statistikos slepiasi 110 000 šalies gyventojų.
