Tarp svariausių klausimų, kuriuos Liuksemburge aptarė susirinkusi Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba – situacija žuvininkystės sektoriuje, padėtis žemės ūkio rinkose po Rusijos invazijos į Ukrainą, apsirūpinimas maistu, tausus augalų apsaugos produktų naudojimas.
Žuvininkystė: nebebūsime pasyvūs Rusijos neteisėtos žvejybos Baltijos jūroje stebėtojai
Birželį pradedamas kasmetinis žvejybos galimybių nustatymo ciklas, kurio gaires ir tikslus pristatė Europos Komisija (EK). Gairėse akcentuojamas žuvininkystės sektoriaus atsparumas, apsirūpinimo maistu svarba, tvari žvejybos veikla. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad Komisijai teikiant pasiūlymus dėl žvejybos kvotų pakankamas dėmesys turi būti skiriamas socialinei ir ekonominei analizei.
„Mano didžiausias susirūpinimas susijęs su Baltijos jūros situacija, šio regiono žvejybos sektoriaus ateitimi. Žvejai jau sumokėjo didelę kainą, nors Baltijos jūroje išteklių būklė blogėja ir dėl kitų nei žvejyba veiksnių. Nuo liepos Lietuva pradės pirmininkavimą BALTFISH regioninei grupei. Skirsime daug dėmesio konstruktyviam dialogui ir susitarimui dėl žvejybos galimybių 2023 metams, kuris geriausiai atspindėtų kylančius iššūkius“, – teigia K. Navickas. Ministras akcentavo, kad pagrįstą pasipiktinimą kelia ir tai, kad mūsų žvejai turi įgyvendinti griežtus žvejybos ribojimus, kuomet Rusija, visiškai ignoruodama tarptautines mokslines rekomendacijas, intensyviai žvejoja Baltijos jūroje. Nepaisant to, kad remiantis mokslininkų rekomendacijomis tikslinė menkių žvejyba Baltijos jūroje draudžiama, Rusija menkes žvejoja didele apimtimi.
K. Navickas pakvietė valstybes nares prisidėti prie Lietuvos parengto pareiškimo EK, neatidėliojant pasiūlyti taikyti visas galimas poveikio priemones Rusijai dėl tokios jos elgesio ne tik Baltijos jūroje, bet ir kitose žvejybos zonose. „Norisi tikėti, kad šioje situacijoje nebebūsime tik pasyvūs stebėtojai, o pagaliau imsime veikti ir gebėsime apginti savo ir bendrąjį interesą. Ne tik žvejams, bet ir visai mūsų visuomenei svarbu žinoti, kokių veiksmų planuojame ir galime imtis. Prie Lietuvos iniciatyvos prisijungė Estija, Danija, Latvija, Lenkija, Suomija ir Švedija – palaikė dauguma valstybių narių.
Apsirūpinimui maistu svarbi vienybė ir parama Ukrainai. Padėtis rinkose išlieka trapi
Solidarumas su Ukraina, jos grūdų išvežimas – vienas svarbiausių prioritetų, kurį pažymėjo dauguma ministrų, ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, taip pat ir žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski. Anot komisaro, vienybė ir parama yra svarbiausi signalai, kuriuos turime nusiųsti pasauliui.
Pasak ministro K. Navicko, siekiant išvengti pasaulinės apsirūpinimo maistu krizės, būtina siekti kuo skubesnio Ukrainos Juodosios jūros uostų atblokavimo žemės ūkio produkcijos eksportui, užtikrinant ir reikalingą apsaugą kroviniams išvežti. Baltijos jūros uostai pasirengę perkrauti apie 25 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, tačiau reikia išspręsti ribojančius veiksnius grūdus atgabenant iki jų, aplenkiant Baltarusiją, kitaip negalėtume garantuoti, kad Ukrainos grūdai sėkmingai pasieks norimą tikslą, gabenant juos per agresijoje prieš Ukrainą dalyvaujančią šalį. Ministras priminė, kad pagrindinės problemos rinkose išlieka tos pačios. Gamintojai ir toliau patiria sunkumų dėl itin išaugusių gamybos sąnaudų, didėja finansų poreikis apyvartinėms lėšoms, išlieka nestabilumas ir nežinia dėl ateities. Neramina ir tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje vėl matome kiaulienos supirkimo kainų kritimo tendenciją, jos vienos žemiausių ES.
„Teikiame maksimalią ES ir nacionalinę išimtinę sureguliavimo pagalbą, siekdami kompensuoti dalį nuostolių dėl pabrangusių pašarų labiausiai paveiktiems sektoriams – kiaulienos, paukštienos, kiaušinių. Tačiau situacija išlieka trapi. Būtina ją ir toliau atidžiai stebėti. Prireikus Europos Komisija turi būti pasirengusi nedelsiant pasiūlyti papildomų sprendimų“, – sako K. Navickas.
Šiuos tebesitęsiančius sunkumus minėjo daugelis ministrų. Žemės ūkio komisaras patikino, kad Komisijos tarnybos išlieka ypač budrios, labai atidžiai stebi situaciją rinkose. Taip pat užsiminė, kad Komisija svarsto ir papildomų instrumentų taikymo galimybes apsirūpinti maistu ES.
Augalų apsaugos tikslai turi atitikti valstybių narių specifiką
Ministras K. Navickas kartu su Austrijos, Vokietijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Graikijos, Italijos, Kipro, Airijos, Maltos, Kroatijos, Portugalijos, Suomijos kolegomis išreiškė susirūpinimą ir dėl Komisijos planų mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą.
„Nekvestionuojame ES Žaliojo kurso. Tačiau valstybėms narėms keliami tikslai turi atitikti realią situaciją ir būti pasiekiami. Būtina atsižvelgti į regiono bei valstybių narių specifiką, klimatines sąlygas, esamą augalų apsaugos produktų sunaudojimą ir jau pasiektą sumažinimą, užtikrinti ūkininkams alternatyvas kovoti su augalų ligomis ir kenkėjais. Tik taip galėsime siekti tvaraus tikslo apsirūpinti saugiu ir kokybišku maistu, išlaikyti ir stiprinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą“, – sako K. Navickas.
Komisijos atstovė Stella Kyriakides akcentavo didesnių pastangų būtinybę mažinant pesticidų naudojimą – tai svarbu bioįvairovei, aplinkai, to nori ir mūsų piliečiai. Pasak jos, Komisija siekia, kad dėl būsimo teisėkūros pasiūlymo nenukentėtų nei ūkininkai, nei vartotojai, taip pat pažadėjo, kad būsimajame Komisijos siūlyme bus atsižvelgta į daugelį ministrų siūlymų.
