Anykštėnas Juozas Ratautas rašo apie „numestus saldainiukus“ ir tikrąją jų kainą. Publikuojame jo nuomonę.
Prieš rinkimus valdžia numetė saldainiuką. Vežios nemokamai. Panašių akcijų sulauksime ir daugiau. Štai pažadėjo, jog už trečdalį milijono mūsų pinigų miesto parke įrengs kranelį, iš kurio tekės mineralinis vanduo. Stiklinė šio vandenėlio kainuos brangiau už butelį prabangaus prancūziško vyno. Tai kur galvos? Ar ne pigiau susirasti bačką su užrašu „KBAC“, jų dar yra soduose, o mineralinį vandenį atsivežti iš SPA ir vaišinti turistus?
Bet grįžkime prie nemokamo sūrio. Neteko girdėti, kad žmonėms būtų pernelyg brangu važinėti autobusu. Gyventojai skundžiasi kitkuo – blogu grafiku. Vienam rajono pakrašty autobuso reikia laukti pusę dienos, į kitą pakraštį ši transporto priemonė važiuoja ne kasdieną… Tad svarbiau sutvarkyti šios paslaugos prieinamumą. Ir ne tik šios. Savivaldybė, turinti pareigą teikti valdymo paslaugą, privalo pagalvoti, kokiu būdu garantuoti visą paslaugų paketą rajono gyventojams.
Žinom, jog greitoji medicininė pagalba miesto gyventoją turi pasiekti per 15 min, o kaime gyvenantį – per pusvalandį. Kodėl nesudėliojus į vienokį ar kitokį standartą bemaž visas būtinąsias paslaugas, už kurias garantuotų savivaldybė ir be kurių neišsiverčia kaimo žmogus? Jie turi teisę laiku ir pilna apimtimi gauti švietimo, medicinos, socialinių paslaugų, susisiekimo ir kitas paslaugas, nepriklausomai kur gyvena. Pavyzdžiui, nustatyti, jog neskubios pašto, banko, baseino, vaikų popamokinės veiklos, gydymo, visos viešosios paslaugos turi būti pasiekiamos per valandą ar dvi. Ambicingas planas, bet jis įgyvendinamas. Tam reikės kitokio autobusų grafiko, kitokio pavėžėjimo, kitokių sprendimų. Vieni maršrutai atsipirks, kiti – pusiau, o dar kitus teks šimtu procentu dotuoti. Įsivaizduokim jauną šeimą, kuri paveldėjo iš senelių sodybą kažkur Surdegyje ir nori čia ne tik savaitgaliais tūsintis, bet įsikurti? Žmonės bijo kaimo ne todėl, kad jame nuobodu ar vaidenasi, o dėl to, kad sunkiai pasiekiamos būtinosios paslaugos. Tik sutvarkius paslaugų spektrą, padarius jį prieinamu, gyventojai matys perspektyvą auginti vaikus, džiaugtis provincijos gyvenimo privalumais. Tad valdžiai reikia galvoti plačiau. Paleidus nemokamus autobusus, mažai kas pasikeis. Ir be išrinktųjų pagalbos to patys neišspręsime. Lygiai taip pat, kaip ir valdymo paslaugų rinkoje nenusipirksime. Nepasiskųsime ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, jei jos blogos ar neatitinka lūkesčių. O už jas nori nenori reikės mokėti. O kokią gauname grąžą?
Juozas Ratautas
Šaltinis: Nyksciai
