VRK posėdį, kur sprendėsi 3000 anykštėnų balsų likimas, stebėjo daug anykštėnų. Vienas iš jų Juozas Ratautas. Savo įspūdžiu apie posėdį jis pasidalino. Publikuojame.
Atidžiai stebėjau VRK interneto puslapyje posėdį, kuriame buvo svarstomas kandidato į Anykščių merus Kęstučio Tubio, surinkusio daugiausiai anykštėnų balsų pirmame ture, pašalinimą iš rinkimų.
Prisipažinsiu, jaudinausi kaip jaunystėje. Vaizdas slogus. Posėdžio vedimas, eiga bei svarstymo stilius labai priminė sovietmetį, o dabartiniame pasaulyje – galimai lukašenkinį. Iš anksto suderintas ir aptartas sprendimo projektas, tarsi pagal komandą marš-marš, tra ta ta pasisakymai. Jokių skirtingų nuomonių, jokios reakcijos į K. Tubio ir jo advokato labai motyvuotus argumentus, kurie buvo paremti LR Konstitucija ir Įstatymais.
Komisijos sprendimo pagrindas – teisėjo raštas, kuris, pasirodo, neturi jokios juridinės galios, surašytas nesilaikant reglamento. Tai vieno asmens išsakyta nuomonė. Nu, žodžiu! Svarstymo eigoje interpretacijos, vizijos, paralelės, prielaidos… Komisijos pirmininkė nesurado įtikinamų argumentų, taikant K. Tubio atvejui nei Valstybės tarnybos įstatymo, nei Baudžiamojo kodekso normų.
Visi pasisakymai taip pat tik interpretacijų lygyje. Siaubas! Maža to, pirmininkė net nesugebėjo žurnalistams padoriai paaiškinti asmens pašalinimo iš rinkimų esmės. Nesu K. Tubio fanatikas, tačiau tokį „briedą“ sunkiai suvokiu. Vienas dalykas, kai komentaruose „išmintį“ parodo koks nors rasalas ir visai kitkas, kai susiduriam su aukšta valdiška institucija, kuri sprendžia žmonių likimus.
Juozas Ratautas
Šaltinis: Nyksciai
