Įvertinimas
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi klausimais pristatė Lietuvos antrąją savanorišką darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą. Joje įvertinta šalies pažanga 2018–2023 m. laikotarpiu.
„Ši apžvalga yra bendro, atviro vyriausybinio ir nevyriausybinio sektoriaus darbo rezultatas. Nuo paskutinės peržiūros atlikome reikšmingus strateginio valdymo sistemos pakeitimus. Į savo pagrindinius nacionalinius planus integravome darnaus vystymosi tikslus, siekdami užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos ir saugumo srityse“, – pristatydamas ataskaitą sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Lietuva, pritardama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, įsipareigojo siekti visų 17 darnaus vystymosi tikslų. Aplinkos ministras tarptautinei bendruomenei pristatė Lietuvos pasiekimus ir įvardino iššūkius, kurie kyla įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.
Lietuva padarė pažangą skurdo mažinimo, lyčių lygybės skatinimo, švietimo ir energetikos srityse
Pristatymo metu aplinkos ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva nuo 2018 m. padarė didelę pažangą mažindama skurdą, skatindama lyčių lygybę, įtraukų švietimą ir diegdama inovacijas bei spartindama atsinaujinančios energijos plėtrą.
„Lietuva padarė pažangą energetinio saugumo ir tvarumo srityje. Pastarąjį dešimtmetį stengiamės atsiriboti nuo Rusijos energetinio šantažo, kurį vis dar patiria daugelis Rytų Europos šalių. Strateginis sprendimas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą šalies jūrų uoste lėmė, kad 2022 m. gegužę Lietuva tapo pirmąja ES šalimi, visiškai nutraukusia rusiškų dujų ir bet kokio kito iškastinio kuro importą, o karas Ukrainoje dar labiau išryškino energetinės nepriklausomybės svarbą ir lėmė spartesnį Lietuvos perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos. Lietuvos Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2030 m. 50 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos gauti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“, – Lietuvos patirtimi dalijosi aplinkos ministras.
Nuo 2018 m. Lietuva daugiau nei 5 proc. sumažino gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalį ir beveik šešis kartus sumažino pajamų pasiskirstymo nelygybę. Lietuvai pavyko pirmauti ES mažinant ir vaikų skurdą – nuo 2018 m. šis rodiklis sumažėjo daugiau kaip 6 proc. Taip pat šalyje įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti lygias galimybes įgyti išsilavinimą tiek kaimo, tiek miesto gyventojams, etninių bendruomenių ir mažumų atstovams.
Aplinkos ministras pristatymo metu pabrėžė švietimo svarbą inovacijų rinkoje. „Švietimas, Vyriausybės parama ir palanki reguliacinė aplinka skatina jaunuosius verslininkus imtis iniciatyvos ir kurti pasaulines inovacijas. Didžiuojamės matydami, kaip auga Lietuvos startuolių ekosistema, daugelis jų tapo visame pasaulyje žinomais prekių ženklais. Be to, mūsų startuolių ekosistemai lyčių lygybė yra prioritetų sąraše – 2020 m. 38 proc. startuolių turėjo bent vieną steigėją moterį“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Didesnis dėmesys turės būti skiriamas žiedinei ekonomikai
Norint iki 2030 m. pasiekti visus darnaus vystymosi tikslus daugiausiai dėmesio Lietuva turės skirti atsakingos gamybos ir vartojimo skatinimui, o vienu svarbiausiu ilgalaikiu iššūkiu ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui aplinkos ministras išskyrė žiedinės ir neutralios klimatui ekonomikos kūrimą.
„Lietuva yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2050 m. pasiekti, kad ekonomika taptų neutrali klimatui ir visiškai žiedinė. Tačiau žiedinė ekonomika vis dar plėtojama per lėtai ir gana netolygiai. Todėl perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos, kuris neatsiejamas nuo žiedinio požiūrio, yra strateginis Lietuvos prioritetas, kurį stengiantis įgyvendinti jau dabar telkiame ekonomikos sektorių dėmesį“, – sakė Simonas Gentvilas.
Taip pat aplinkos ministras pabrėžė, kad norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus reikia pasirūpinti ir pažeidžiamiausiais – nieko nepalikti nuošalyje. 2022 m. Lietuva oficialiai paramai vystymuisi skyrė 0,36 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, taip viršydama savo tarptautinius įsipareigojimus, didžioji dalis skirta Ukrainos paramai.
„Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, turime veikti kartu. Ukraina tapo pagrindiniu Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo prioritetu. Teikiame įvairiapusę pagalbą – humanitarinę, finansinę ir ekspertinę. Šiuo metu itin svarbu telkti ir stiprinti partnerystes, skatinti labiau struktūruotą bendradarbiavimą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis“, – apibendrindamas sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Lietuvos pristatymo metu pilietinės visuomenės vardu pasisakė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys. Airija, Bahamos, Japonija ir Baltarusija uždavė klausimų, susijusių su žmogaus teisėmis, suinteresuotųjų šalių įtraukimu, žiedinės ekonomikos įgyvendinimu, Lietuvos inovacijų pristatymo galimybėmis EXPO 2025 m. Osakoje.
Lietuvos pristatymo įrašą galima rasti čia.
