Balandžio 30 d. Anykščių L. ir S. viešojoje bibliotekoje vyko tradicinių anykštėnų kraštotyrininkų sambūrių „Draugaukime-bendraukime-bendradarbiaukime“ 10-mečio, kraštotyros veiklos Anykščiuose 60-mečio ir Anykščių viešosios bibliotekos 85-mečio minėjimas. Į šventinį sambūrį iš Vilniaus atvyko Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos nariai: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus metodininkas Arvydas Ščiukaitis ir tautinės kultūros tyrinėtojas, žurnalo „Būdas“ redaktorius Juozas Šorys, kraštiečiai mokslininkai dr. Audronė Galvonaitė, dr. Tomas Baranauskas, dr. Bronius Šablevičius, rašytojas Rimantas Vanagas, buvęs LR Valstybės saugumo departamento direktorius, atsargos pulkininkas Gediminas Grina, žurnalistė, kraštotyros knygų autorė Dalia Savickaitė. Šventiniame renginyje gausiai dalyvavo Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai, o tarp jų ir Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
Draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius renginio pradžioje pasveikino jubiliejus švenčiančius kraštotyrininkus: pedagogę, edukologę Vidą Dičiūnaitę, muziejininką, literatą Raimondą Guobį, pedagogę, literatę Genovaitę Ražanienę ir inžinierių energetiką Joną Sriubą. Sukaktuvininkams folklorinio ansamblis „Valaukis“ (vadovė Regina Stumburienė) skyrė sveikinimą-dainą „Ilgiausių metų“, o vėliau viso renginio metu smagiomis lietuvių liaudies dainomis džiugino šventės dalyvius.
T. Kontrimavičius priminė sambūrio dalyviams, kad kraštotyros istorija Anykščių rajone prasidėjo 1962-aisiais. Jis dėkojo „Valaukio“ dainininkėms sakydamas, kad lietuvių liaudies melodijos bei tautiniai kostiumai yra kraštotyros dalis. T. Kontrimavičius kalbėjo, kad domėjimasis krašto meteorologija bei dabarties įvykių fiksavimas taip pat yra kraštotyros veikla. O tokia asmenybė, kaip fotografas Izidorius Girčys, šiandien būtų vadinamas kraštotyrininku. Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas pažymėjo, kad kasmet vykstantys kraštotyros draugijos sambūriai yra Anykščių VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės „kūdikis“, o ją pačią reikėtų vadinti Anykščių kraštotyros draugijos „kaklu“, nes ji kraštotyros veiklai ir sambūriui skiria savo laiką bei energiją.
T. Kontrimavičius apgailestavo, kad per prabėgusius dešimt metų Anykščių kraštotyros draugija neteko keleto aktyvių draugijos narių, tačiau pasidžiaugė, kad draugijos gretas papildo nauji nariai ir pakvietė sugrįžti į praeitį žiūrint pirmojo kraštotyrininkų sambūrio „Draugaukime-bendraukime-bendradarbiaukime“, vykusio 2012 m. pavasarį, filmuotą medžiagą, kurią parengė Viešosios bibliotekos darbuotoja Violeta Matelienė ir Mindaugas Andziulis. Draugijos valdybos pirmininkas pasidžiaugė, kad Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos nariai A. Ščiukaitis ir J. Šorys dažnai atvyksta į Anykščius ir svečiams suteikė žodį. A. Ščiukaitis perdavė Lietuvos kraštotyros draugijos valdybos pimininko Liberto Klimkos sveikinimus ir kalbėjo, kad draugijos valdybai džiugu, kad Anykščiuose kraštotyra klesti. „Jūs esate pavyzdys kitiems ir linkiu, kad tos geros tradicijos tęstųsi“, – gyrė anykštėnus svečias. J. Šorys sakė: „Neįtikėtina, kad esame tarp žmonių, kuriems kraštotyra yra tokia svarbi“. Žurnalo „Būdas“ redaktorius dalinosi prisiminimais apie kraštotyrininkę, kultūrologę Ireną Seliukaitę (1954–2018), su kuria jam teko dirbti viename kabinete, ir kuri visuomet džiaugėsi Anykščių krašte puoselėjama kraštotyros veikla.
Meras, gamtininkas S. Obelevičius, sveikindamas kraštotyrininkus, šventės proga kalbėjo: „Visi žinome, kiek daug patarlių, mįslių yra sukurta apie gamtą. Gamta ir kraštotyra yra šalia. Į savo knygas stengiuosi įterpti šių lietuvių liaudies perlų“. Meras draugijai ir jos vadams T. Kontrimavičiui bei A. Berezauskienei linkėjo sėkmės darbuojantis kraštotyros dirvonuose.
Draugijos valdybos pirmininkas įteikė padėkas Viešosios bibliotekos darbuotojams V. Matelienei ir M. Andziuliui, kurie nuolat talkina kraštotyrininkų sambūriuose. Anykščių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka už draugystę ir bendradarbiavimą su biblioteka, įteikė padėkas Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkei, leidyklos ir spaustuvės „Petro ofsetas“ vadybininkei Reginai Smetonaitei, fotografui, kraštotyrininkui Tautviliui Užai, žurnalistams: Daliai Savickaitei, Linui Bitvinskui, Dalinai Rupinskienei, kraštotyrininkui, muziejininkui Raimondui Guobiui, kompiuterinių sistemų specialistui M. Andziuliui, Anykščių kultūros centro folklorinio ansamblio vadovei Reginai Stumburienei.
Iš Ignalinos atvykusi žurnalistė D. Savickaitė sveikino anykštėnus kraštotyrininkus šventės proga ir dovanojo jiems savo knygas „Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji II“ (2020 m.), kurioje rašoma ir apie žymius Anykščių krašto žmones. Draugijos kraštotyrininkus bei Viešosios bibliotekos darbuotojus jų jubiliejinių švenčių proga sveikino Vilniaus anykštėnų sambūrio nariai: leidyklos „Petro ofsetas“ vadybininkė R. Smetonaitė, G. Grina ir I. Randakevičienė, kraštotyrininkas, fotografas T. Uža. Jis Viešajai bibliotekai jos gyvavimo 85-erių metų proga dovanojo fotomenininko albumą „Pagarba: Smulkioji sakralinė architektūra prie Lietuvos kelių“ (2013 m.).
Sambūrio metu T. Kontrimavičius pristatė tautodailininko, medžio drožėjo, karikatūrų kūrėjo, kraštotyrininko Roberto Breskaus parodą „Medžio drožėjas, kurį veda humoras“, kurioje eksponuojamos 1989–1991 m. tautodailininko pieštos karikatūros bei medžio drožiniai, vaizduojantys bajorą Anykštį, Puntuką, Herkų Mantą, karžygius, muzikantus bei kitus personažus. Draugijos valdybos pirmininkas R. Breskų pavadino „didžiuliu šykštuoliu“, nes jis savo karikatūrų plačiajai visuomenei nerodė ilgus metus. Karikatūristas R. Breskus į „kaltinimus“, kodėl taip ilgai nerengęs savo darbų parodų, atsakė su humoru: „Kaip matote, aš dar esu gyvas, nors paprastai karikatūristus nušauna“. Tautodailininkas pasakojo nuo mažens atradęs savyje gebėjimus kurti. „Turėjau velnišką fantaziją kaip kompozitorius“, – pasakojo tautodailininkas. Jaunystėje R. Breskus buvęs labai stiprus fiziškai, geras sportininkas, o, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, „per dailę puolė į verslus“. Auditorijai R. Breskus atskleidė, kad pastaruoju metu aktyviai domisi genealogija, nes jo protėviai iš tėvo pusės buvę garsūs Lenkijos bajorai iš Krokuvos krašto.
R. Breskus karikatūras pradėjo kurti dar besimokydamas mokykloje. 1981–1982 m. Anykščių kino teatre „Šilelis“ nuolat veikė jo karikatūrų parodos. Vėliau tautodailininkas ėmė kurti paminklus. Tautodailininkas sukūrė stogastulpius savo kieme (1995 ir 2005), šiuolaikinį stogastulpį „Kazimieras“, skirtą tėvo atminimui (1995), dviejų aukštų stogastulpius G. Ruplėno sodyboje Ažuožeriuose (apie 2004). Molėtų ugniagesių tarnybos kiemą puošia jo sukurta Šv. Florijono skulptūra (2007). R. Breskus sukūrė Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) emblemą, kurioje pavaizduotas jos talismanas – pelėdžiukas Žiniukas. Medžio drožėjas parodose dalyvavo nuo 1994 metų. Daugybė R. Breskaus darbų yra iškeliavę į užsienį. Nemažai metų autorius nedalyvavo parodose ir po didžiulės pertraukos vėl parodė savo drožinius plačiajai visuomenei. Anykščių viešosios bibliotekos salėje R. Breskaus karikatūrų ir medžio drožinių paroda „Medžio drožėjas, kurį veda humoras“ veiks iki gegužės 31 d.
Viso renginio metu šventišką nuotaiką dovanojo Anykščių kultūros centro folkloro ansamblis „Valaukis“ su vadove R. Stumburienė.
Renginio pabaigoje dalyviai susipažino ir su VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veikiančiomis parodomis: kraštotyrininko Jono Sriubo 80-mečiui skirta paroda „Neleiskime svečiuodamiesi čia laiko veltui“, kraštotyrininko, muziejininko Raimondo Guobio 60-mečiui skirta paroda „Įvairiaspalvis kraštotyrininko gyvenimas“ ir Anykščių viešosios bibliotekos 85-mečiui skirta ekspozicija „Biblioteka istorijos vingiuose“.
Birutė Venteraitienė
Tautvilio Užos nuotraukos
Šaltinis: Nyksciai
