Titulinis Naujienos Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios
Įvertinimas
Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.
„Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša. Pavyzdžiui, netinkamai arba išvis nesurenkamos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis ar patekti į gyventojų šulinius“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.
Svarbiausia, primena aplinkosaugininkė, apsaugoti aplinką. Be to, šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro taršą.
Svarbiausia informacija, kaip tinkamai tvarkyti mėšlą ir srutas:
Tręšimo normos ir terminai
Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ir apsnigtos žemės. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir (ar) srutos įterpiamos į dirvožemį (užariama ar kultivuojama) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 val. nuo paskleidimo. Draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Arčiau kaip per 300 m nuo urbanizuotos teritorijos ribos būtinas seniūnijos seniūno rašytinis sutikimas. Šiais atvejais sutikimas gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba SMS). Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos. Naudojama tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės. Tręšimas karstiniame šiaurės Lietuvos regione
Tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pvz., Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio regiono), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų. Intensyvaus karsto I grupės žemėje tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha. Intensyvaus karsto II grupės žemėje tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha. Intensyvaus karsto III grupės žemėje tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha. Intensyvaus karsto IV grupės žemėje tręšti galima tik organinėmis trąšomis; tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo. Reikalavimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir telkinių pakrantės apsaugos juostoje
Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą, neįterpiant į gruntą. Draudžiama tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose. Dirbti žemę, naudoti trąšas, jeigu tai gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemai. Transportavimas
Asmenys, transportuojantys mėšlą ir srutas, privalo naudoti tinkamą transportavimo techniką. Būtina imtis priemonių, kad transportuojant mėšlas ir srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir kitų nenumatomų tręšti plotų. Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. Kai transportuojant mėšlu ir srutomis užteršiamas kelias urbanizuotoje teritorijoje, asmuo, transportuojantis mėšlą ir srutas, privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią. Atsakomybė
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Išsamiau, kaip tinkamai mėšlą laikyti, saugoti ir juo tręšti, skaitykite Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Aplinkos apsaugos departamento informacija
