Prieš pora mėnesių į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių atėjo trylikametis skaitytojas rinktis knygų. Skyriaus darbuotojos pirmiausia pasiūlė apsilankyti Vaikų literatūros ir edukacijos skyriuje, kuriame knygų fondai skirti vaikams ir jaunimui. Tačiau kartu su jaunuoliu atėjęs tėvelis patikino, kad jo sūnus nori knygų būtent iš šio Skyriaus, nes vaikams ir jaunimui skirtas knygas, jaunasis skaitytojas jau beveik visas perskaitė.
Prieš kelias dienas jaunuolis, apsilankęs su mama Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje, prasitarė, kad savo namuose kaupia senas knygas. Smalsios bibliotekininkės paprašė skaitytojo daugiau papasakoti apie save ir paaiškėjo, kad kraštotyros dokumentų fondu susidomėjęs jaunuolis, yra septintos klasės mokinys Augustas Lapackas, kalbantis lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, labai mylintis knygas ir savo namuose jau yra sukaupęs unikalių retų ir senų leidinių kolekciją. Jaunojo kolekcininko tikslas – kolekcionuoti knygas, išleistas iki 1956 metų. Ne tik knygos, bet ir 52 senovinės nuotraukos saugomos A. Lapacko asmeninėje bibliotekėlėje.
Paklaustas, kas sužadino meilę knygoms, jaunuolis papasakojo, kad jo mama labai mėgsta skaityti knygas, daug jų turi. Senelis taip pat labai mėgo skaityti knygas ir perdavė jas mamai. Prosenelis ne tik skaitė knygas, bet ir jas rašė, turėjo savo asmeninę biblioteką. Daugelis knygų liko pas prosenelę, kuri taip pat labai daug skaitė. Paveldėjęs meilę knygoms iš savo prosenelių, senelių ir tėvų, Augustas pats pradėjo kaupti savo knygų kolekciją. Apie jam reikalingas knygas sužino iš interneto bei kitų kolekcininkų.
Pirmoji knyga, nuo kurios prasidėjo Augusto retų knygų kaupimas, yra 1954 metais išleista Šarlio de Kostero knyga „Legenda apie Ulenšpigelį“. Seniausia ir tuo pačiu vertingiausia kolekcijos knyga yra išleista dar 17 a. antroje pusėje. Tai 1688 m. leidimo knyga „Catechisme historique“. Retas atvejis, kada anykštėnų asmeninėje bibliotekoje saugoma knyga yra iš 17 a.
Ne tik senų, bet ir didelių savo apimtimi knygų yra jaunojo kolekcininko sukauptoje bibliotekėlėje. Storiausia į Augusto kolekciją atkeliavusi knyga yra 1375 puslapių apimties – „Breviarium romanum“. Jo sukauptų 45 senų ir retų knygų rinkinyje yra leidiniai lietuvių, rusų, lotynų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.
Jaunasis knygų mylėtojas ne tik rūpinasi unikalių knygų rinkimu bei jų išsaugojimu, bet ir labai daug skaito, domisi istoriniais leidiniais, mokslinio turinio knygomis. Negalima nesistebėti jauno trylikamečio meile ir pagarba knygoms, kai šiame naujų technologijų amžiuje, dažnas jaunas žmogus nevertina spausdintų leidinių ir pirmenybę teikia tik skaitmeniniam turiniui.
Bibliofilas Nikolajus Macujevas rašė: „Reikia mokėti įsiklausyti į knygą ir suprasti ją kaip gyvą žmogų. Čia nepakanka profesionalių žinių, reikia dar turėti ypatingą pojūtį, kuris būdingas medžiotojams, žvejams…“
Džiugu, kad jaunasis knygų kolekcininkas Augustas Lapackas moka įsiklausyti į knygą ir tą pojūtį turi.
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė BEREZAUSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
