Grupė mokslininkų iš JAV, Danijos ir Kanados teigia, kad pagrindinė žmogaus kūno svorio augimo priežastis yra ne maisto kiekis, o jo sudėtis.
Vengiant greitai virškinamų angliavandenių, sustoja riebalų kaupimasis ir dingsta nuolatinis alkis. Taip teigiama straipsnyje, paskelbtame „American Journal of Clinical Nutrition“.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, daugiau nei 40% JAV suaugusių gyventojų yra nutukę. Šiems žmonėms yra didesnė širdies ligų, insulto, 2 tipo diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių rizika.
Paprastai svorio metimo instrukcijos rekomenduoja sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir padidinti kalorijų sunaudojimą per fizinį aktyvumą. Šis metodas pagrįstas gerai žinomu energijos balanso modeliu, pagal kurį žmogus priauga svorio, kai suvartoja daugiau energijos nei sunaudoja.
Tuo pačiu metu, nepaisant aktyvių raginimų valgyti mažiau ir daugiau sportuoti, nutukimo rodikliai Jungtinėse Valstijose kasmet nuolat auga.
Naujo tyrimo autoriai pasiūlė alternatyvų angliavandenių-insulino modelį, pagal kurį pagrindinė nutukimo priežastis yra ne persivalgymas, o per didelis maisto produktų, turinčių aukštą glikemijos indeksą, vartojimas, ypač perdirbtų maisto produktų, kuriuose yra daug greitai įsisavinamų angliavandenių.
Šie maisto produktai sudaro šiuolaikinių Vakarų mitybos įpročių pagrindą ir sukelia hormoninius pokyčius organizme, kurie lėtina medžiagų apykaitą.
Šie produktai:
- balta duona ir miltų gaminiai iš baltų miltų (pyragai, pyragaičiai, sausainiai, bandelės);
- dešros;
- cukrus ir produktai su juo (saldi soda, saldainiai, ledai, konservai, uogienės);
- minkšti kvietiniai makaronai;
- konservuoti vaisiai su cukrumi;
- alkoholis, ypač stiprūs spiritiniai gėrimai ir alus;
- keptos bulvės ir bulvytės fri;
- greitas maistas (FasFood) ir beveik visas maistas greito maisto paruošimo restoranų patiekalai, kuriuose yra daug krakmolo ir cukraus.
Maisto apdorojimo būdas yra labai svarbus. Pasak mokslininkų, virimo laikas ir aukšta temperatūra padidina gatavame patiekale esantį cukraus kiekį.
Kai mes valgome labai perdirbtus angliavandenius, organizmas padidina insulino sekreciją ir slopina gliukagono sekreciją.
Tai savo ruožtu signalizuoja, kad riebalų ląstelės kauptų daugiau kalorijų, todėl lieka mažiau energijos raumenims ir kitiems metaboliškai aktyviems audiniams maitinti“, – sakė endokrinologas Bostono vaikų ligoninėje ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius daktaras Davidas Ludwigas.
Pasak jo, kai žmogus vartoja maisto produktus, kurių glikemijos indeksas aukštas, jo smegenys nusprendžia, kad organizmas negauna pakankamai energijos, ir padidina alkio pojūtį.
Kitaip tariant, jei žmogus nustos skaičiuoti kalorijas ir sutelks dėmesį į maisto sudėtį, atmetęs maisto produktus, turinčius aukštą glikemijos indeksą, jis praras svorį.
Pats savaime angliavandenių-insulino modelis nėra naujas, tačiau dabartinis tyrimas jį išsamiausiai išdėsto ir pateikia daug įrodymų. Autoriai tikisi, kad pritaikius šį modelį mitybos specialistai galės išmokyti žmones numesti svorį be badavimo ir rimtų moralinių pastangų.
„Užuot skatinęs žmones valgyti mažiau, angliavandenių-insulino modelis yra orientuotas suprasti, ką valgome“,-sako dr. Ludwigas.
Sumažinus greitai virškinamų angliavandenių suvartojimą, anot autorių, pašalinama pagrindinė kūno riebalų kaupimosi priežastis ir panaikinamas nuolatinis alkio pojūtis.
Glikemijos indeksas suprantamas kaip žmogaus organizmo įsisavinamų angliavandenių iš maisto greitis.
Šis apibrėžimas kilo iš medicinos dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Jį pristatė Kanados universiteto mitybos specialistas Davidas J.A.Jenkinsas.
