Žinomas romas sako, kad jam ir pačiam yra tekę patirti nemažai diskriminacijos išraiškų. Tačiau, daug metų dirbant su socialiniais projektais, romų integracija ir visuomenės nuostatų keitimu, teigiami pokyčiai juntami.
I.Kvik ne kartą metė iššūkius nusistovėjusiems stereotipams visuomenėje ne tik organizuodamas projektus ir renginius.
Susidūręs su tuo, kad romų jaunimo nenori darbdaviai, net įkūrė romų restoraną ir pats įdarbino tautiečius, kad įrodytų, jog romai – darbštūs ir atsakingi romai.
Savo mintimis apie visa tai ir romų patirtis I.Kvik sutiko pasidalinti su mūsų skaitytojais.
– Pastaruoju metu labai daug dirbate su romų jaunimu. Ar jie jaučiasi atskirti visuomenės, diskriminuojami?
– Pirmiausia, aš noriu pasidžiaugti, kad mūsų romų jaunimas yra toks aktyvus, talentingas ir drąsus. Matau didelę prasmę dirbant su jaunimu, nes noriu jiems ne tik perduoti mūsų bendruomenės tradicijas, istoriją, kultūrą, bet ir paskatinti integruotis į visuomenę.
Aš pats augau tokiomis sąlygomis, kai patyčios iš romų buvo kone norma. Iš romų tyčiojosi netgi pedagogai. Nenoriu, kad mano vaikai ar anūkai tai patirtų.
Todėl dirbame per įvairius projektus, stengdamiesi ne tik juos pristatyti visuomenei, bet ir jiems patiems suteikti daugiau drąsos ir skatiname nebijoti, kad atėję į pokalbį dėl darbo ar būsto nuomos, sulauks patyčių.
Romai Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 500 metų, tačiau vis dar susiduria su atskirtimi. Mes norime parodyti, kad romai yra atvira ir bendraujanti tauta, turinti stiprias šeimos ir bendruomenės tradicijas.
– Pernai kasmetinio festivalio GYPSY FEST metu pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyko jaunųjų romų konkursas „Romavision“. Kaip jis pakeitė jaunuolių gyvenimą?
– Neabejotinai, kad tik į gerą. Patikėkite, nebuvo lengva įkalbėti jaunus žmones išdrįsti pasirodyti viešai. Ne paslaptis, kad romai bijo viešumos. Netgi po teigiamais straipsniais apie romus vis dar liejasi neigiami komentarai, patyčios ir diskriminacija.
Tai labai paveikia kiekvieną, ne tik jauną žmogų. Su tokiomis nuostatomis romų jaunimas bijo integruotis. Kai kurie iš jų, atvykdami į ROMAVISION konkursą, pirmą kartą paliko savo gimtus namus ir pamatė Vilnių. Taip neturėtų būti. Tai atima galimybes iš šių talentingų žmonių.
Džiaugiuosi, kad pernai ROMAVISION konkurse ryžosi dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos romai. Dalyviai sulaukė didžiulio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.
Net ir būdami labai talentingi, jie, žinoma, jaudinosi, labai bijojo žengti į sceną, bet visi pasirodė puikiai. Žinau, kad kai kuriems dalyviams gyvenimas pasikeitė iš esmės: jie jau vyko koncertuoti į kitas šalis, sulaukė pasiūlymų prisijungti į įvairius projektus.
Tai yra vienas šio projekto tikslų – parodyti jaunimui, kad jie yra pilnaverčiai visuomenės nariai ir įgalinti juos veikti. Tereikia patikėti savo jėgomis.
– Jau vyksta šių metų festivalio pasiruošimas?
– Šiuo metu su visa komanda labai aktyviai ruošiamės festivaliui. Darbai vyksta jau ne vieną mėnesį. Bet pagaliau galime bent šiek tiek dalykų atskleisti. Pirmoji naujiena – pirmą kartą festivalis vysk netgi dvi dienas.
Išlaikysime tradiciją, kad festivalis taps Vilniuje vyksiančios Tautų mugės dalimi. Pirmąją festivalio dieną, rugsėjo 12-ąją, Vilniaus centre vyks jau tradicija tapusi spalvingoji, teatralizuota eisena.
Čia Vilniaus miesto svečių ir gyventojų laukia romų muzikos skambesys, ritmai ir šokiai. Kaip visada, netruks specialiųjų efektų ir staigmenų. O eisenos pabaigoje Rotušė aikštėje įsikurs visas romų kiemelis, kur vyks pasirodymai, bus galima įsigyti romių rankdarbių, paragauti romų patiekalų.
O kitą dieną, šeštadienį, rugsėjo 13 d. kviesime visus į Grand koncertą COMPENSA koncertų salėje. Kol kas nenoriu atskleisti visų smulkmenų, bet klausytojams ruošiame tikrą romų kultūros bombą.
Ją sprogdins ne tik talentingiausi romų ansambliai iš Lietuvos, bet ir svečiai iš užsienio. Laukiame grupių iš Norvegijos, Prancūzijos, Ispanijos, Latvijos, Estijos, galbūt ir dar kelių šalių.
– Kiekvienais metais festivalis turi savo šūkį. Koks jis bus šiemet?
– Šių metų festivalio šūkiu pasirinkome frazę: „Bijai čigono? Pažink romą“. Man jis labai patinka, nes manau, kad jame slepiasi labai daug prasmės.
Viso festivalio misija yra kultūrinis dialogas, kuris leidžia griauti stereotipus. Su šiuo šūkiu tai įgyvendiname.
Prieš kelis metus skelbėme šūkį „Romas ne džinas“ ir kalbėjome apie tai, kad romai nėra mistinės būtybės, jie nėra kažkokie personažai. Nors kartais Užgavėnių šventėse jie vis dar priskiriami prie raganų ir velnių. Bet su metais tai mažėja ir aš manau, kad tai rodo, jog mūsų visų darbas duoda rezultatų.
Tad šiais metais norime žengti dar vieną žingsnį ir pasidžiaugti, kad romai jau ne tik nelaikomi mistiniais personažais, jie vis rečiau vadinami „čigonais“.
Pernai Lietuvoje turėjome mūsų labai lauktą permainą – Lietuvos Respublikos pase tautybės vietoje jau galima įrašyti „romas“, nors iki tol tas žodis buvo „čigonas“. Įsivaizduojate? To sulaukėme tik dabar.
Iki šiol „čigonas“ dar vartojamas kaip įžeidimas, norint žmogų pažeminti. Manęs šis žodis nežeidžia, bet šiandien norime pasakyti: romas nėra čigonas. Aš esu romas, tiesiog romas.
Toks pats žmogus, kaip ir kiekvienas šioje šalyje. Nereikia manęs bijoti.
Visi suprantame, kad pokyčiai nevyksta per dieną, todėl aš nepavargstu apie tai kalbėti. Žmonės dažnai remiasi klaidingomis nuostatomis, nes tiesiog nepažįsta mūsų bendruomenės.
Net tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių, nenorinčių dirbti su romais ar gyventi šalia jų, iš tiesų net nėra turėję jokio kontakto su romais. GYPSY FEST metu kviečiame tai pakeisti ir norime parodyti, kad nesame tie, kurių reikia bijoti.
Pažinimas kuria supratimą, o supratimas – pagarbą. Per muziką ir šokį mes norime parodyti tikrąją romų kultūrą ir sulaužyti mitus, kurie ją supa.
– Šiemet festivalio metu antrą kartą vyks ir ROMAVISION konkursas?
– Būtinai! Šiuo metu kaip tik vyksta naujųjų romų atrankos į ROMAVISION. Su atrinktais talentais dirbs profesionalai, dalinsis žiniomis talentų stovyklos metu.
Noriu, kad jie ne tik pasisemtų žinių, bet ir pasijustų žvaigždėmis. Tikiu, kad tai įpūs pasitikėjimo jauniems žmonėms nesislėpti savo kaimeliuose ar tik savo bendruomenėje. Romai yra labai talentinga tauta ir jos ateitis priklauso nuo mūsų jaunimo.
ROMAVISION finalistai pasirodys Grand koncerto metu COMPENSOJE, prieš tūkstantinę miną žiūrovų, ir net neabejoju, visiems jiems bus pirmas kartas dainuoti tokiai didelei auditorijai.
Žinote, kartais tenka išgirsti skeptiškų minčių dėl šio konkurso, bet aš juo neabejoju nė kiek. Prisimenu, kaip pirmą kartą vyko GYPSY FEST – tai buvo nedidelė, graži teatralizuota eisena Vilniaus senamiestyje.
Šiandien festivalis jau yra žinoma visoje Lietuvoje ir netgi tarptautiniu lygiu. Jis yra pelnęs pripažinimą ir tapo prestižiniu renginiu. Tam reikėjo laiko darbo ir, žinoma, visuomenės pagalbos.
Kiekvienais metais jaučiame vis didesnį žiniasklaidos susidomėjimą ir institucijų palaikymą. Mums tai labai svarbu. Neabejoju, kad ir ROMAVISION laukia toks pats likimas.
Mano svajonė, kad jis taptų pirmuoju žingsniu romams dalyvauti „Eurovizijos“ projekte kaip atskiriems dalyviams. Jau ne vienerius metus dėl to kalbamės su organizatoriais, yra tam tikrų biurokratinių stabdžių, bet tikiu, kad tai pasieksime.
Pernai ROMAVISION dalyviai pristatė ne tik savo talentą, bet ir atvirai pasakojo sudėtingas gyvenimo istorijas. Ne tik apie diskriminaciją, netektis, bet net apie atvejus, kai vaikų darželyje auklėtoja užklijuoja lipnia juosta burną romų berniukui, kad jis nedainuotų.
Manau, kad šiandien gyvename visuomenėje, kurioje nereikia gėdytis savo tautybės ar bijoti, kad būsime užčiaupti.
