Į mane dažnai kreipiasi moterys, „išprievartautos dieviškosiomis tiesomis“. Todėl dabar išsikalbėsiu. Būsiu konkreti, grubi ir nemoteriška. Silpnų nervų žmonėms geriau neskaityti. Taigi, kliento užklausa: „Kaip man priimti ir atleisti…? Kreipiausi į teta gydytojus (thetahealers), regresologus, tarologus, bet po laikino palengvėjimo tik dar labiau pablogėja“.
O dabar – klientų situacijos.
1. Moteris nori sutvarkyti santykius su vyru. Santykiai blogi. Bet ji vis dar tikisi ką nors pakeisti. Užklausa – kaip ištaisyti savo galimus trūkumus, kad išsaugoti santykius. Juk jis – vyras.
2. Kita moteris vaikystėje patyrė tėvo prievartą. Šis faktas (nusikaltimas) niekada nebuvo aptarinėjamas, bet iškilo dirbant su specialistu. Užklausa – kaip priimti ir atleisti tėvui? Juk jis – tėvas.
3. Dar viena moteris kenčia dėl brolio elgesio. Pastarasis ją viešai išjuokia, įžeidinėja ir žemina. Užklausa – kaip išbristi iš depresinės būsenos ir bendrauti su broliu? Juk jis – brolis.
Specialistai į kuriuos kreipdavosi šios moterys rekomendavo „priimti ir atleisti; tėvai – šventa, juos reikia gerbti; visi žmonės – mūsų veidrodis, jeigu jus kas nors trikdo – to yra ir jumyse; reikia nešti savo kryžių ir tikėti; skyrybos – problemų vengimas; pasikeiskite pačios – pasikeis žmogus; jūsų santykiai – karminiai, nepaleis, kol neišsiaiškinsite; išeisite – viskas pasikartos; šiuos santykius sukūrėte savo pasąmonės įsitikinimais; mokykitės meilės kalbų ir bendraukite partnerio kalba; užpildykite radikalaus atleidimo anketą; išmokyte besąlyginės meilės principų“ ir t.t.
Pažįstama?
O dabar klausimas – kam viską priimti ir kentėti dėl to, kas verčia jaustis blogai? Ir kodėl manote, kad kentėti yra normalu?
Pavyzdžiui, aš organiškai netoleruoju stipraus alkoholio. Jeigu išgersiu šimtą gramų degtinės arba konjako, mane pykins, o vėliau vemsiu. Kam man vartoti stiprų alkoholį ir taikytis su diskomfortu?
Turime du pojūčius, kurie mus saugo nuo fizinės ir psichologinės grėsmės, o kartais netgi gelbėja gyvybę. Tai pasibjaurėjimas ir pyktis. Jeigu ignoruosiu pasibjaurėjimą alkoholiu ir uždrausiu sau pykti ant tų, kurie mane verčia gerti, apsinuodysiu.
Tas pats ir su psichika – jeigu jaučiate pasibjaurėjimą žmogumi, tai gali jus išgelbėti, nes jis jums netinka. Bendravimas su kai kuriais žmonėmis gali būti nuodingas. Jeigu jo nenutrauksite, kentėsite nuo intoksikacijos. Galbūt jums reikia nutraukti kontaktą arba apriboti bendravimą, nes tai jus nuodija.
Nereikia vartoti visko. Negalima vartoti nuodų. Nuodus reikia išspjauti. Taip, tiesiogine prasme, – du pirštai į burną ir išsivemti apsikabinus klozetą. Dirbant su klientais, tai gali būti pats sunkiausias momentas – padėti žmogui pripažinti tiesą. O tiesa gali būti tokia, kad žmonės, kuriuos vadinate savo artimaisiais, jau seniai tokie nėra ir elgiasi kaip svetimi, kaip priešai. Kaip nustatyti? Pagal veiksmus ir pasekmes. Išmokti pasakyti „ne“, nepriimti, nesutikti su tuo, kas jums netinka. Sulaužyti tai, kas neveikia, kad sukurti kažką visiškai naujo. Arba nekurti. Nes o kam?
Dabar apie veidrodį. Veidrodžių būna įvairių. Būna kreivų, skilusių, su įtrūkimais ir drumstinų. Žmogaus savybės (veidrodžiai) gali būti susijusios su jo auklėjimu, praeities patirtimi, aplinka. Jūs čia visiškai ne prie ko. Nesate atsakingos už jo iškraipymus. Esate atsakingos tik už savo pasirinkimą – kur žiūrėti. Asmeniškai aš renkuosi žiūrėti ir atsispindėti tik mane gerbiančių ir mylinčių žmonių akyse. O kas nutinka tiems, kas žiūri į bedugnę arba į baubo akis įtikinamai aprašė Gogolis.
Tai, kad smurtaujantis tėvas arba brolis sadistas gali būti mokytoju, yra didžiausia nesąmonė. Tai ne mokytojas. Tai prievartautojas ir sadistas. Taškas. Amoralus, agresyvus, piktas, bailus, psichiškai nesveikas žmogus. Kodėl neturėtumėte jausti pykčio, pasibjaurėjimo ir baimės?
Turime teisę susikurti sau saugų gyvenimą, draugišką aplinką ir aiškų atstumą tarp savęs ir toksiškų žmonių. Net jeigu jie save vadina „artimaisiais“. Jokie giminystės ryšiai nereiškia, kad reikia kęsti patyčias, pažeminimus ir įžeidimus. Netgi daugiau – saugoti ir tausoti save, savo erdvę, savo šeimą nuo svetimų įsiveržimo yra mūsų pareiga.
Kiekvienas žmogus yra savo sienas turinti valstybė. Savo valstybės įstatymus nustato pats žmogus. Įstatymų pažeidėjas gali būti deportuotas. Ir atsakomybės esmė – suprasti save ir sąžiningai prisipažinti „ko aš noriu“. Nustatyti savo poreikius ir informuoti apie juos kitus. Aiškiai pasakyti kas jums tinka, o kas ne, kas patinka ir kas ne, su kuo sutinkate ir su kuo kategoriškai nesutinkate. Nes tai yra jūsų gyvenimas.
Kitaip jumis naudosis ir tryps kojomis kaip durų kilimėlį. Nes jūsų nėra.
O dabar apie tai, kodėl dalina „palaimingus patarimus“. Turiu drąsos stipriai abejoti tuo, kad didžioji dalis populistų-ezoterikų turi bent jau bazinį psichologinį išsilavinimą ir apskritai suvokimą, kas atsitinka su žmogumi krizinėse situacijose ir kaip veikia psichika. Dažniausiai jie bijo sudėtingų jausmų (taip pat ir savo), nežino ką su jais daryti ir nesuvokia procesų. Visa kita – marketingas.
Neteigiu, kad pati viską žinau. Pasitaiko užklausų, kurių neapsiimu, nes pripažįstu savo nekompetenciją, o klientą siunčiu pas aukštesnio lygio specialistą – įprastai, pas akademinį psichologą. Nepaisant to, ezoterines praktikas vykdau jau dvidešimt metų, esu baigus aštuonis Amerikos teta gydymo (thetahealing) instituto kursus, įgijau papildomą psichotraumos išsilavinimą ir tęsiu įvairiausias studijas.
P.S. Kaip buvo sprendžiamos minėtos klientų užklausos? Moteris atsisakė tikėti tarologo pranašystėmis ir su palengvėjimu pripažino savo teisę pasitraukti iš santykių. Kaip tame anekdote „o ką, taip buvo galima?“ Antroji moteris pasirinko ilgalaikę terapiją. Trečioji moteris sumažino bendravimą su broliu iki minimumo ir paleido viltį, kad brolis pateisins jos lūkesčius. Dabar ji kuria gyvenimą, kuriame jai bus patogu, ramu ir saugu.
Autorė — Julija Koliasnikova
