Preliminariais duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 5,4 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro penktadalį į Lietuvą atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos. Dirbantys ukrainiečiai mūsų šaliai jau sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų mokesčių.
„Mūsų šalis priima karo pabėgėlius ir stengiasi padėti jiems kuo greičiau integruotis į darbo rinką. Šiuo metu darbą jau turi kas penktas suaugęs ukrainietis. Dviem trečdaliams jų susirasti darbą ir įsidarbinti Lietuvoje padėjo Užimtumo tarnyba. Mūsų šalies biudžetą dirbantys ukrainiečiai jau papildė daugiau kaip milijonu eurų. Dėkoju darbdaviams, kurie įdarbina į mūsų šalį atvykusius ukrainiečius, ir kviečiu toliau registruoti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Nuo karo pradžios sutelktos tarpinstitucinės pastangos, Užimtumo tarnyboje dirbančios kolegės iš Ukrainos, nuoseklus tarpininkavimo įdarbinant procesas užtikrina atvykusiųjų saugumą Lietuvoje ir sklandų įsitraukimą į darbo rinką visoje šalyje“, – teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Dirba ir moka mokesčius Lietuvoje
Į Lietuvą jau yra atvykę beveik 47 tūkst. asmenų iš Ukrainos, iš jų per 25 tūkst. yra darbingo amžiaus asmenys. Preliminariais duomenimis, mūsų šalyje jau įsidarbino daugiau nei 5,4 tūkst. ukrainiečių, per 3 tūkst. 700 darbą padėjo rasti Užimtumo tarnyba. Didžioji dalis darbdavių juos įdarbina neterminuotai.
Lietuvoje dirbančių ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Vidutiniškai mūsų šalyje dirbantis ukrainietis per mėnesį uždirba apie 900 eurų „ant popieriaus“. Preliminariais skaičiavimais, kovo mėnesį dirbę ukrainiečiai mūsų šaliai sumokėjo per 1 mln. 200 tūkst. eurų mokesčių – pajamų, sveikatos draudimo, pensijų ir socialinio draudimo.
Ukrainiečiai dirba beveik visose šalies savivaldybėse
Ukrainiečiai dirba jau 57-iose šalies savivaldybėse iš 60-ies. Daugiausia įsidarbinusiųjų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Daugėja įsidarbinančių Druskininkų ir Palangos kurortuose.
Daugiausia ukrainiečių įsidarbino pagalbiniais darbininkais, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, prekių krovėjais, pakuotojais. Tarp kvalifikuotą darbą dirbančiųjų daugiausia yra kepėjų, konditerių, siuvėjų, virėjų ir mokytojų padėjėjų. Yra įsidarbinusių ir slaugytojo padėjėjais, vadybininkais, anglų, rusų kalbų, matematikos mokytojais, inžinieriais, architektais.
Ieško įvairaus darbo
Užimtumo tarnyboje šiuo metu yra užsiregistravę 8724 darbo ieškantys Ukrainos gyventojai, tarp jų – 200 pensinio amžiaus, 161 – nepilnametis. Jaunimas iki 29 metų sudaro penktadalį (22 proc.), 30-49 m. asmenys – 63 proc., vyresni nei 50 metų – 15 proc. ieškančiųjų darbo per Užimtumo tarnybą.
Ukrainiečiai Lietuvoje ieško įvairaus darbo, ir pagal įgytą kvalifikaciją, ir nekvalifikuoto. Daugiausiai ieškoma pagalbinio darbininko darbo. Nemažai norinčių dirbti pardavėjais, pakuotojais, administratoriais, virėjais, automobilio vairuotojais. Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų yra ir ieškančių piloto, mokytojo, teisininko, buhalterio, bendrosios praktikos slaugytojo, kirpėjo ar kosmetologo darbo.
Didžioji dauguma užsiregistravusiųjų Užimtumo tarnyboje yra įgiję ekonomikos, bendrosios praktikos slaugytojo, virėjo, psichologo, buhalterio išsilavinimą.
