Rugsėjo mėnesį į Malį buvo išlydėti 42 Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai, 7 iš jų į Malį vyko jau antrą kartą. Tai buvo dešimtoji pamaina iš Lietuvos ir antrasis būrys iš šios rinktinės – pirmasis į Afriką vyko prieš trejus metus.
Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis karių sutikime pasidžiaugė, kad visi kariai grįžo sveiki.
„Kartais mes vykstame į tokias vietas, kurias žemėlapyje būtų sunku parodyti. Esame Vakarų pasaulio sudėtinė dalis ir norime padėti tiems, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, gyvena labai prastai.
Misijų stovyklose gyvenimo sąlygos būna labai geros, gerai valgome, turime laiko sportuoti, bet tai nereiškia, kad tai poilsinė stovykla, nes gauname ir raketų. Buvo ir sunkių akimirkų, bet likote stiprūs, pasitempę ir pavyzdys kitiems kariams“, – kalbėjo L. Idzelis.
Lietuviai rytinėje Malio dalyje šešis mėnesius ir tris savaites dirbo kartu su Vokietijos kariais.
„Labai svarbu psichologinis atsparumas ir tvirtumas, nes kai reikia išbūti pusę metų uždaroje aplinkoje, vykdyti tas pačias užduotis diena iš dienos, tokia rutina išvargina fiziškai, bet dar labiau psichologiškai.
Vargina karštis, dulkės, ir, aišku, labiausiai namų ir artimųjų ilgesys. Stengėmės vieni kitus palaikyti, nes tik būdami vieningi kaip kumštis, draugiški, vienas kitą palaikydami galėjome tą laiką sėkmingai išbūti ir atlikti užduotis“, – „Vakarų ekspresui“ komentavo misijos Pajėgų apsaugos vadas, KASP Žemaičių apygardos Šilutės savanorių kuopos vadas, kapitonas Kęstutis Dembinskas.
Pasak jo, kariams teko prisitaikyti prie visiškai kitokių aplinkos sąlygų. Gruodį ir sausį buvo „vėsiau“ – dienomis apie 30-32 laipsnius, naktimis – apie 17-18 laipsnių.
„Visą likusį laiką dienomis buvo 40 laipsnių ir daugiau, naktimis apie 26 laipsnius. Grįžome į lietuvišką pavasarį, bet tikrai galiu pasakyti, kad vėsūs ir drėgni Lietuvos orai daug malonesni nei Afrikos karštis ir dulkės“, – su šypsena kalbėjo pašnekovas.
