Titulinis Naujienos Idėja savaitgaliui: į Žuvintą klausytis gervių trimitų
Šiomis dienomis yra puiki proga pasigėrėti būriais pilkųjų gervių – iš Žuvinto ežero gamtinio pažintinio tako, paukščių stebėjimo bokštelio ar tiesiog – nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos aikštelės. Didžioji dauguma Žuvinto biosferos rezervate susirenkančių gervų nakvynei šiemet renkasi vos už kilometro nuo lankytojų centro – ne įprastose vietose aukštapelkėje ar liūnuose, o nušienautame augalijos sąžalyne Žuvinto ežero viduryje.
Šiuo metu ežero kinyse – taip dzūkai vadina plūduriuojančius nendrių ir švendrų sąžalynus, nakvynėn susirenka beveik 500 balsingų paukščių. Gervės ima rinktis į ežerą valandą kitą prieš saulėlydį iš artimesnių ir tolimesnių rezervato apylinkių, dažniausiai – laukų su dar nenuskustomis ražienomis, ar pievų. Gamtinio tako lankytojai neatsistebi suskridusiais paukščiais, kurie, jei niekas netrikdo, būna nepaprastai guvūs – vaikosi vienas kitą, šokinėja aukštyn, maudosi ežero vandenyje ar tiesiog kedena plunksnas. Jų balsai aptyla tik leidžiantis saulei, o naktį tik retkarčiais išgirsi trimituojančius paukščius.
Jau keletas metų, kai gervės pamėgo šias saugias ir plėšrūnų nepasiekiamas, specialiai paukščiams prižiūrimas ežero kinis. Rezervato gamtotvarkininkų rugpjūčio mėnesį nukirsti švendrynų plotai pavasarį būna nutūpti kelių tūkstančių rudagalvių kirų kolonijos, o vasarai baigiantis – pempių, pilkųjų žąsų pulkų, baltųjų garnių ir kormoranų. Tačiau pilkosios gervės yra išskirtinis šių vietų naudotojas.
Net keista, kokios išrankios ir įtarios būna pilkosios gervės, pasirinkdamos nakvynės vietas. Užmirkusios ar vandens apsemtos pelkės, seklūs vandenys kur niekas nemato ir pavojus netyko gervei yra tinkamos vietos. Iki vėlumos šie paukščiai telkiasi aplinkiniuose laukuose ar pievose, kad sutemus jau pritilę suskristų ten, kur yra saugiausia. Jei tik yra galimybė, jos subrenda į vandenį, kur jaučiasi saugiausiai. Taip pat ir Žuvinto ežere, jei tik jaučia, jog jas kas stebi net ir dideliu atstumu, kartais gervės būna gerokai tylesnės.
Gervių sankaupos Žuvinte įprastai formuojasi įpusėjus liepai ir tirpsta baigiantis rugsėjui. Turbūt tai vietinės gervės, nes praskrendančių ir Žuvinte retai apsistojančių šiaurinių gervių banga dažniausiai nuvilnija spalio pirmomis dienomis.
Rudenėjant Žuvinto pelkėje ir ežere susirenkančių gervių būriai kartais viršija ir du tūkstančius paukščių. Ši šlapynė yra viena svarbiausių ir tinkamiausių jų apsistojimo vietų Lietuvoje. Šiais metais jų tiek vargu ar bus, gervių apylinkėse kiek mažėja, nes ir pievų plotai nyksta, o ražienos užariamos kaskart anksčiau. Nežiūrint to, kad jos nebėra saugomų rūšių sąraše – šitų balsingų paukščių pamėgtas apsistojimo vietas privalu išsaugoti.
Žuvinto rezervatas yra viena iš kelių Natura 2000 teritorijų Lietuvoje, kuriose specialiai saugomos pilkųjų gervių susitelkimo vietos.
