Spalio 14 d. Kaune Sveikatos apsaugos ministerija pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, kuriai planuojama skirti beveik 800 mln. eurų. Ministerijos projekte numatyta visoje Lietuvoje mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių ir integruoti greitosios pagalbos sistemą.
Konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasų (VLK) vadovai, naujai perbraižytoje pagal pacientų judėjimą į gydymo įstaigas Kauno apskrityje esančių savivaldybių vadovai, savivaldybių gydytojai ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, privačių ASPĮ atstovai ir specialistai. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus ir mero pavaduotojas Darius Vilimas taip pat dalyvavo šioje konferencijoje bei sutiko su mumis pasidalinti savo įžvalgomis.
Ministerija pristatydama reformą pasiūlė savivaldybėms pačioms atlikti joms pavaldžių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, buvusių poliklinikų ar mažų ligoninių (kai lovų yra mažiau nei 90) pertvarką. Tokiu būdu savivaldybės įstaigų pagrindu, būtų sukurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklai, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis būtų sujungiamos sveikatos priežiūros įstaigos. Tad savivaldybės turės pačios priimi politinius sprendimus ir nuspręsti, ar bendruomenėms sveikatos paslaugas ateityje teiks jungiamos į tinklą ligoninės, ar poliklinikos apsijungusios su PSPC, ir atskiros, tame tarpe ir privačios, įstaigos, turinčios bendradarbiavimo sutartis. Šiai pertvarkai ir įstaigų reformai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) ministerija suderinusi su Europos Komisija numato skirti apie 268 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų.
Viceministrė D. Jankauskienė informavo, kad planuojamos pertvarkos tikslas – užtikrinti kokybiškas ir saugias asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei jų geografinį, komunikacinį, organizacinį ir ekonominį prieinamumą visiems šalies gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties. Vienas ministerijos įvardytų ligoninių tinklo formavimo kriterijų –visą parą užtikrinti privalomą skubiosios medicinos pagalbą. Planuojama, kad reformuota greitoji medicinos pagalba (GMP) pacientus mieste turės pasiekti per 10 minučių, o kaime – per 25 minutes. Paciento nugabenimas į skubią pagalbą teikiančią ligoninę turės užtrukti ne ilgiau nei valandą. Kad iš rajonų suvežti pacientai nelauktų ištisas valandas ligoninių koridoriuose, planuojama tokiems pacientams organizuoti „žaliuosius koridorius“. Todėl kartu su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka numatoma ir GMP centralizacija.
Ministerijos atstovės O. Vitkūnienė ir R. Biekšienė pristatė bendruomenės sveikatos centrų modelį. Pasak atstovių, tokie centrai savivaldybėse galėtų būti sukurti mažųjų ligoninių pagrindu kartu su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis (jeigu tokios ligoninės nesijungs su aukštesniojo lygio klasterinėmis įstaigomis) ir po vienu stogu apjungtų pirminę, antrinę bei visuomenės sveikatos priežiūrą. Planuojama, kad tokiuose bendruomenės sveikatos centruose turėtų būti užtikrintas bazinis paslaugų paketas visiems savivaldybių pacientams. 21 tūkstantis – toks kritinis savivaldybės gyventojų skaičius turėtų apspręsti bazinį joje prieinamų antrinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų paketą ir jį teikiančių gydytojų specialistų skaičių.
Pristatytas bendruomenės sveikatos centro modelis nebūtų tik vienintelis galimas rajono mažų gydymo įstaigų bendradarbiavimo modelis. Savivaldybėms pavaldžios ligoninės, vietos politikams pritarus, galėtų jungtis su ministerijai pavaldžiomis didžiosiomis apskrities gydymo įstaigomis ir sudaryti vieną juridinį asmenį. Mažesnioji gydymo įstaiga galėtų tapti didžiosios įstaigos padaliniu, o naujo juridinio vieneto dalininkėmis tokiu atveju būtų ir savivaldybės, ir valstybė (t. y. ministerija).
Konferencijoje buvo pasiūlytas ir dar vienas modelis – savivaldybei ir valstybei pavaldžių gydymo įstaigų bendradarbiavimas pagal sutartį, kuria būtų apspręstas tarpusavio pacientų srautų valdymas ir ,,žaliųjų koridorių“ sudarymas. Tokiu atveju greta jau dabar egzistuojančių klasterių, klasteriniu principu būtų siūloma formuoti reanimacijos ir intensyvios terapijos paslaugų tinklą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius G. Kacevičius informavo, kad ypatingas dėmesys reformos metu bus skiriamas centralizavimo – decentralizavimo aspektams bei struktūriniams rajone veikiančių įstaigų pokyčiams, t. y. šių įstaigų tinklo optimizavimui, aktyviojo gydymo stacionaro lovų skaičiaus mažinimui ir įstaigų pavaldumui. G. Kacevičius pažymėjo, kad mažosiose ligoninėse dažnai piktnaudžiaujama terapinių lovų skaičiumi ir dažnai į jas nukreipiami slaugos ir globos poreikio pacientai, taip nepaliekant laisvų terapinių lovų darbingo amžiaus ligoniams. Todėl savivaldybės vadovai ir specialistai turėtų audituoti ligoninių turimų lovų panaudojimą pagal amžiaus grupes ir esminius jų sveikatos poreikius, atlikti paslaugų teikimo kaštų naudos analizę. VLK direktorius atkreipė dėmesį, kad vykdant reformą ne mažiau svarbūs turės būti ir šių struktūrų ir procesų naudotojai: medicinos darbuotojai, sveikatos priežiūros vadybininkai, pacientai, jų motyvacija, elgsenos pokyčiai ir jų visų tarpusavio geri santykiai.
Viceministrė D. Jankauskienė pabrėžė, kad savivaldybėse esančios mažosios gydymo įstaigos gali ir neiti planuojamų reformų keliu, t. y. nedaryti nieko. Tačiau tokiu atveju mažosios ligoninės ir PSPC liktų be reformai numatomų skirti 800 mln. eurų europinių lėšų. Baigdama pranešimą viceministrė D. Jankauskienė pakvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės merą V. Tomkų būti lyderiu ir dalyvauti pilotiniame sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos modelyje bei gauti pilną pilotinio modelio finansavimą ir užtikrintas konsultacijas. Viceministrė akcentavo, kad žmonėms sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas po reformos tikrai pagerės.
Diskusijų metu Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas dr. L. Paškevičius pabrėžė, kad privačios įstaigos ir jas vienijančios asociacijos atstovai turi būti lygiavertėmis teisėmis kviečiami į regionines darbo grupes. Asociacijos prezidentas valdžios atstovų teiravosi apie kuriamų bendruomenės sveikatos centrų būsimą statusą ir juridinį pagrindą, bendradarbiavimo sutarčių turinį, ar privačios sveikatos įstaigos galės dalyvauti kuriant bendruomenės sveikatos centrus, tapti jų dalininkais ir lygiaverčiais partneriais. L. Paškevičius taip pat domėjosi ar planuojamos reformos neapribos pacientų pasirinkimo galimybių.
Konferencijoje taip pat netrūko klausimų, ar numatomi pokyčiai pagerins paslaugų kokybę ir prieinamumą, kuo remiantis buvo atliktas gydytojų kiekio apskaičiavimas, kaip bus stabdoma darbuotojų migracija, gerinamos slaugytojų darbo sąlygos ir didinamas jų skaičius, nes kol kas nebuvo kalbama apie žemesnio personalo kompetencijų didinimą, darbo krūvius, finansavimą ir įkainius.
Savivaldybių atstovai diskusijose pabrėžė, kad iš ministerijos ir ligonių kasų vadovų norėtų didesnio aiškumo ir konkretumo planuojant reformos įgyvendinimą praktikoje, kaip tai atlieps pacientų ir medikų poreikius, kaip reforma konkrečiai pagerins paslaugų prieinamumą, ar tai atlieps į ateities sveikatos priežiūros iššūkius, kaip tai paveiks įstaigų veiklos bei finansavimo aplinką, ar tikrai padarys sveikatos priežiūros sistemą efektyvesne, veiksmingesne, saugesne, atsparesne krizių poveikiui. Buvo keliami klausimai, kodėl šiuo metu, net neinant reformų kelių, tačiau pasirašant bendradarbiavimo sutartis, negalima užtikrinti planuojamų rezultatų. Kol kas nėra aišku, kaip bus vykdoma pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros integracija praktikoje, kokie paslaugų teikimo ir finansavimo pokyčiai laukia šioje srityje.
Nedidelis pastebėjimas: kaip matome, pristatomos reformos autoriams yra daugiau klausimų nei atsakymų. Dar trūksta nuoseklios, išsamios ir visa apimančios informacijos dėl planuojamo reformuoti sveikatos priežiūros įstaigų modelio. Ir nors dauguma konferencijos dalyvių darniai pritarė pristatomai sveikatos priežiūros reformai ir siekiui, kad būsima reforma tarnautų medikų bendruomenės ir pacientų lūkesčiams, tačiau konferencijos dalyviai griežtai nepritarė centrinės valdžios inicijuojamiems skubotiems, teisiškai ir ekonomiškai nepagrįstiems sprendiniams. Šiek tiek ironiška, prisimenant 2019 m. savivaldos rinkimus, buvo girdėti viceministrės pateiktas garantijas, kad vykdant pertvarką neketinama uždaryti nė vienos gydymo įstaigos. Būtent šiuo metu visi tie, kurie 2019 metais garsiausiai šaukė ,,neleisime uždaryti rajono ligoninių“, dabar patys aktyviai agituoja už būsimas neaiškias permainas. Ar reforma reikalinga, – tikrai taip, ar būtina pasinaudoti numatoma ES parama rajono įstaigų modernizavimui, – tikrai taip. Tačiau tuo pačiu reikia tęsti aktyvias konsultacijas ir diskusijas su ministerija, VLK, medikų bendruomene ir visuomene. Būtina kruopščiai atlikti „namų darbus“ planuojant kiek lėšų ir kam prireiks formuojant Bendruomenės sveikatos centrus mažųjų ligoninių ir (ar) apsijungusių PSPC pagrindu. Tik turėdami aiškumą ir garantuotą ES ir valstybės finansavimą pagal kiekvieno rajono poreikius, galėsimi ramiai pažvelgti visuomenei į akis ir priimti atsakingus rajonui sprendimus dėl būsimų pokyčių.
