Įvertinimas
Aplinkos apsaugos agentūros 1990-2021 m. duomenys rodo, kad į aplinką išmetama per daug teršalų. Tam, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis mažėtų, turi būti siekiama mažinti išmetimus iš probleminiais išliekančių kelių transporto, stacionaraus kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektorių.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Jungtinių Tautų Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) sekretoriatui pateiktus 1990–2021 m. į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos rezultatus, Lietuvai nustatyti sumažinimo tikslai (palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu) 2021 m. buvo pasiekti sumažinant sieros dioksido SO2 ir kietųjų dalelių KD2,5 išmetimus. Azoto oksidų (NOX), ne metaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) ir amoniako (NH3) numatyti išmetimų sumažinimų tikslai nebuvo pasiekti.
1 pav. Direktyvos įpareigojimai oro taršos sumažinimui 2020–2029 m. ir 2030 m., proc.
Apskaitos duomenys rengiami pagal direktyvos bei TTOTPK ir jos protokolų reikalavimus.
Didžiausi aplinkos oro teršėjai
2021 m. išmetamo sieros dioksido (SO2) kiekis palyginti su 2005 m. sumažėjo 59,1 proc., o su 2020 m. – padidėjo 0,6 proc. Daugiausia SO2 išmesta naftos produktų gamybos ir sandėliavimo sektoriuje – 53 proc., stacionaraus kuro deginimo pramonėje ir statyboje – 12 proc. ir kuro deginimo naftos perdirbimo pramonėje – 9 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).
2021 m. palyginti su 2005 m., azoto oksidų (NOx) sumažėjo 24 proc., o, palyginti su 2020 m., išmetamo NOx kiekis išaugo 0,4 proc. Daugiausia NOX išmetė kelių transportas – 55 proc. (didžiąją dalį išmesto teršalo kiekio kelių transporte sugeneravo sunkusis krovininis transportas ir autobusai bei lengvasis transportas), viešoji elektros ir šilumos gamyba – 15 proc., taip pat ne kelių transportas – 10 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).
2021 m. išmestas smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis palyginti su 2005 m. sumažėjo 23 proc. Per metus (2021 m. palyginti su 2020 m.) išmestas KD2,5 kiekis sumažėjo 1,4 proc. 2021 m. daugiausia KD2,5 susidarė dėl kuro deginimo namų ūkiuose – 37 proc., statybos, gatvių, kelių tiesimas – 17 proc., viešoji elektros ir šilumos gamybos – 9 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).
Ne metaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekis, apskaitos duomenimis, 2021 m. palyginti su 2005 m., sumažėjo 21 proc. o, palyginti su 2020 m., teršalo kiekis padidėjo 5,4 proc. Daugiausia NMLOJ 2021 m. išmetė tirpiklių naudojimas pramonėje ir namų ūkiuose – 32 proc., naftos produktų gamyba ir sandėliavimas – 26 proc., stacionarus kuro deginimas namų ūkiuose – 22 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).
2021 m. išmestas į aplinkos orą amoniako (NH3) kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 2,2 proc. Palyginti su 2020 m., 2021 m. į aplinkos orą išmestas amoniako kiekis sumažėjo 3,8 proc. Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį šio teršalo išmetė žemės ūkio sektorius. Didžiausi amoniako išmetimai buvo iš dirvų tręšimo mėšlu – 35 proc., neorganinių trąšų naudojimo – 31 proc., mėšlo tvarkymo tvartuose – 29 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).
2 pav. 3 didžiausi į aplinkos orą išmestų teršalų šaltiniai 2021 m., proc.
Priežastys, lėmusios teršalų išmetimų pokyčius
Remiantis Valstybės duomenų agentūros pateikto kuro balanso duomenimis, 2021 m. palyginti su 2020 m., stacionarus kuro deginimas šalies ūkyje išaugo 10 proc. Medienos, kuri sudaro didžiausią dalį (41 proc.) deginamo kuro, naudojimas2021 m. išaugo 11 proc. Gamtinių dujų suvartojimas siekė 31 proc. bendro kuro kiekio, o stacionariame deginime jų sunaudota 2 proc. daugiau nei 2020 m. Atliekos sudarė 5 proc. sudeginto kuro, tačiau palyginti su ankstesniais metais, 2021 m. jų suvartojimas išaugo 59 proc. Akmens anglies, kuri 2021 m. sudarė 5 proc. suvartoto kuro, deginimas išaugo 19 proc. Visa tai lėmė, kad iš stacionaraus kuro deginimo sektorių (be naftos perdirbimo) oro teršalų išmetimai 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo.
Palyginti su 2020 m., 2021 m. kelių transporte benzino suvartojimas išaugo 0,5 proc., o dyzelino –1,1 proc. Žemės ūkyje susidaręs azoto iš gyvulių mėšlo kiekis 2021 m. buvo 0,4 proc. didesnis nei 2020 m. Neorganinių azoto trąšų sunaudojimas 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo 12,1 proc. ir atitinkamai tiek pat šioje veikloje sumažėjo amoniako išmetimai į aplinkos orą.
2021 m., palyginti su 2020 m., bendras (pagamintų organinių ir neorganinių tirpiklių pagrindu) dažų suvartojimas per metus padidėjo 13 proc. Labiausiai išaugo organinių tirpiklių pagrindu pagamintų dažų naudojimas (30 proc.). Poligrafijos pramonėje spausdintuvų dažų sunaudojimas padidėjo 17 proc. Kitų tirpiklių turinčių produktų suvartojimas ir gamyba taip pat augo, pavyzdžiui, fejerverkų sunaudojimas padidėjo 10 proc., tepalų ir lubrikantų – 16 proc., klijų, dažų gamyba išaugo 12 proc. Visa tai lėmė, kad NMLOJ išmetimai į aplinkos orą kai kuriuose pramonės ir produktų vartojimo sektoriuose 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 17 proc.
Tam, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis mažėtų, turi būti siekiama mažinti išmetimus iš probleminiais išliekančių kelių transporto, stacionaraus kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektorių.
Daugiau informacijos apie 1990–2021 m. į aplinkos orą atskiruose ūkio sektoriuose išmestus teršalų kiekius rasite čia.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
