„Žinoma, reikia drausti ir būstą, ir automobilį, tačiau, jeigu jums nutiks nelaimė, materialūs dalykai neberūpės“, – sako Evaldas, pridurdamas – visuomenė vis geriau supranta gyvybės draudimo naudą.
Ilgalaikė sutartis maksimaliai galimam laikotarpiui
„Dėl gyvybės draudimo kreipėsi jauna pora, paėmusi būsto paskolą. Iš pradžių į galimybę pasirinkti papildomas apsaugas, tokias kaip draudimas nuo kritinių ligų, vyras žiūrėjo skeptiškai, neva tokiam jaunam nieko nenutiks.
Tačiau vis dėlto įsigijo ne tik rizikinį gyvybės draudimą, bet ir draudimą nuo kritinių ligų, o neilgai trukus jauną vyrą ištiko infarktas. Jis ilgam iškrito iš darbo rinkos, prireikė reabilitacijos. Gyvybės draudimo išmoka tuomet tikrai pagelbėjo“, – pasakoja E. Jasinskas.
Tai buvo viena iš daugybės situacijų, kai žmonės džiaugiasi gyvybės draudimo apsaugas įsigiję laiku.
„Juk pasitaiko, kad draudimas prisimenamas tik nutikus nelaimei, pavyzdžiui, susirgus kritine liga. Bet tokias situacijas galima palyginti su šarvuotų durų įsirengimu, kai butas jau apvogtas“, – priduria jis.
Draudimo apsaugas Evaldas pataria įsigyti su ilgalaike sutartimi maksimaliai galimam pasirinktos draudimo rizikos apsaugos laikotarpiui. Sudarant gyvybės draudimo sutartį, klientų rizika yra vertinama atsižvelgiant į tos dienos sveikatos būklę ir galioja visą draudimo terminą, todėl gyvybės draudimo sutartį palankiausia sudaryti dar neturint sveikatos bėdų.
Kokia draudimo išmoka tenkintų?
„Būtinai išsiaiškinu kiekvieno kliento lūkesčius. Dažnai paklausiu, kaip žmogus įsivaizduoja finansinę pagalbą, pavyzdžiui, ištikus traumai, kokia išmoka jį tenkintų“, – sako E. Jasinskas.
Pasak jo, daugelis žmonių traumos atveju tikisi gauti bent vieno mėnesio atlyginimo dydžio sumą, kad galėtų kompensuoti negautas pajamas, jeigu negalėtų dirbti.
„Tarkime, žmogus norėtų gauti 2 tūkstančių eurų išmoką. Kojos lūžio su operacija atveju išmoka sudarytų 10 proc. draudimo sumos. Taigi draudimo suma turi siekti mažiausiai 20 tūkstančių eurų. Jei žmogus pasirinks mažesnę, gauta išmoka gali jo netenkinti“, – atkreipia dėmesį Evaldas.
Esamiems klientams jis pataria reguliariai peržiūrėti seniau pasirašytas sutartis. Juk, laikui bėgant, žmonių poreikiai ir lūkesčiai keičiasi, o draudimo produktai – tobulėja.
Apie ateitį galvoja ne tik jauni
„Gyvybės draudimas yra puiki investavimo galimybė turintiems nepakankamai žinių“, – pažymi E. Jasinskas. Pašnekovo teigimu, įsigyjant investicinį gyvybės draudimą, detaliai išsiaiškinami kiekvieno kliento poreikiai, nustatomas rizikos toleravimo laipsnis ir tik tada pasiūlomas tinkamas investavimo programos krepšelis.
Kokį kaupimo ateičiai būdą bepasirinktume, apie savo ir vaikų ateitį verta galvoti iš anksto. Patyręs konsultantas pataria atsidėti apie dešimtadalį gaunamų pajamų ar kitą sau „neskausmingą“ sumą, tačiau daryti tai reguliariai, kiekvieną mėnesį. O tikslų, kuriems žmonės kaupia per investicinį gyvybės draudimą – daugybė.
„Vieni, išėję į pensiją, svajoja keliauti, kiti nori užsitikrinti stabilias pajamas per anuitetą, treti galvoja apie naują pirkinį – nekilnojamąjį turtą, automobilį ar dar ką nors.
Tėvai, siekdami suteikti vaikams lengvesnę savarankiško gyvenimo pradžią, per gyvybės draudimą kaupia lėšas studijoms arba gerokai iš anksto rūpinasi pradiniu įnašu tam atvejui, jei vaikas norėtų įsigyti savo būstą. Tam tėvai dažnai naudoja vadinamuosius vaiko pinigus“, – vardija E. Jasinskas.
Pasak jo, ateitimi rūpinasi ne tik jaunuoliai. Būna, vyresnio amžiaus žmonės, negalėdami apsidrausti gyvybės dėl tam tikrų rizikų, per gyvybės draudimą tik kaupia ir savo draudimą įvardija kaip testamentą. Kiti sako – laidotuvėms užteks.
„Vadinasi, žmonės stengiasi nepalikti rūpesčių artimiesiems“, – priduria Evaldas.
Į investicinį gyvybės draudimą jis pataria žiūrėti ne kaip į indėlį, bet ilgalaikį, mažiausiai 10 metų trukmės produktą, o gyvybės draudimo įmokas, siekiant apeiti infliaciją – bent kas dvejus metus indeksuoti.
Darbdaviams investicinis gyvybės draudimas galėtų tapti puikia darbuotojų skatinimo priemone.
„Daugelis darbdavių nuolat ieško tvarių sprendimų, kaip sukurti patrauklią darbo vietą, motyvuoti vertingiausius savo darbuotojus ir šalia konkurencingo darbo užmokesčio suteikti jiems papildomų naudų, tokių kaip investicinis gyvybės draudimas. Tuo tarpu darbuotojai ir jų artimieji gauna ne tik ilgalaikį kaupimą, bet ir galimybę turėti finansinį užnugarį, gauti išmoką atsitikus nelaimei, patyrus traumą, praradus darbingumą, papildomas draudimo apsaugas susirgus“, – pažymi E. Jasinskas.
