Pacientų pavėžėjimo paslaugos, kai nereikalinga skubi pagalba, yra viena iš sveikatos sistemos reformos priemonių – ji skirta sveikatos priežiūros paslaugas priartinti arčiau gyventojų. Jau parengtas ir visuomenei pristatytas pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimo ir teikimo reikalavimų aprašo projektas, o šia tema kylančius klausimus ir pasiūlymus šią savaitę viešojoje diskusijoje aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų organizacijų, savivaldybių ir gydymo įstaigų atstovai.
Jau 2023 m. dalis savivaldybių dalyvaus bandomajame projekte, kurio metu pavėžėjimo paslaugos jų gyventojams, atitinkantiems nustatytus kriterijus paslaugai gauti, taps prieinamos. Šalies mastu šios paslaugos bus teikiamos nuo 2024 m. liepos 1 dienos.
Pacientų pavėžėjimo poreikis auga dėl spartaus visuomenės senėjimo ir dėl sveikatos sistemos pokyčių plėtojant ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, šiuo metu savivaldybių teikiamų gyventojų transportavimo paslaugų nepakanka, jas teikiant nėra vieningos ir aiškios sistemos, todėl daliai gyventojų yra sudėtinga pasinaudoti reikalingomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Kitąmet startuosiantis bandomasis pavėžėjimo paslaugų projektas taps pagrindu 2024 m. visuomeninei pacientų pavėžėjimo programai. Ji bus organizuojama mišriu principu: savivaldybės lygmeniu, kai paslaugos teikiamos savivaldybės organizuojamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtimi, ir valstybiniu – kai paslaugos teikiamos regioninio ir respublikos lygiu organizuojamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtimi. Bandomajam pavėžėjimo paslaugų projektui įgyvendinti numatyta skirti iki 7 mln. eurų.
„Tai bus laikina tvarka, taikoma kitais metais įgyvendinant bandomąjį pavėžėjimo paslaugų projektą pasirinktuose šalies regionuose. Bandomojo projekto metu bus praktiškai išbandoma sukurta laikinoji tvarka, tačiau jau dabar siekiame, kad būtų padėtas tvirtas ir esminis pagrindas tolimesniam pacientų pavėžėjimo sistemos vystymui Lietuvoje. Dėl to mums svarbūs šios paslaugos dalyvių ir potencialių teikėjų pasiūlymai bei nuomonės“, – viešosios diskusijos metu sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė. Laikinąją tvarką tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pacientų pavėžėjimo paslaugas užtikrinti planuojama atsižvelgiant į šių paslaugų poreikius. Dėl to rengiamoje tvarkoje planuojama, kad valstybės pavėžėjimo paslaugų teikimas bus užtikrinamas 24 valandas 7 dienas per savaitę, o savivaldybių – ne trumpiau kaip 8 valandas darbo dienomis. Kad pavėžėjimo paslaugų užsakymas būtų patogus, aiškus ir koordinuotas, numatomi paslaugų užsakymo ir atšaukimo terminai: užsakyti paslaugą reikės ne vėliau, kaip likus 2 darbo dienoms iki paskirto vizito, taip pat nustatyti terminai užsakytoms paslaugoms atšaukti, jeigu pasikeistų aplinkybės. Apgalvotos įvairios su paslaugos įgyvendinimu susijusios situacijos ir jų sprendimai. Visais atvejais numatoma pacientui galimybė vykti su vienu lydinčiuoju asmeniu.
Specializuotoms pavėžėjimo paslaugoms, kai pervežimo metu reikalinga asmens sveikatos priežiūra, rengiamas atskiras reglamentavimas.
Numatyta, jog pavėžėjimo paslaugomis galės pasinaudoti tie gyventojai, kurie dėl sveikatos būklės ar dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) į gydymo įstaigą ar iš jos negali vykti nuosavu ir viešuoju transportu: turintys judėjimo problemų, psichikos, regos, kalbos ar kt. sveikatos sutrikimų, patiriantys gydymo šalutinį poveikį, ir pan., įskaitant ir tėvus, į gydymo įstaigą ar iš jos vežantiems vaiką. Taip pat ši paslauga būtų teikiama asmenims, kurie iš gydymo įstaigos naktį negali grįžti namo, nes nevažiuoja visuomeninis transportas, o individualiu transportu naudotis nėra galimybės dėl pirmiau paminėtų priežasčių.
Siekiant užtikrinti racionalų valstybės išteklių panaudojimą, pacientai pavėžėjimo paslauga galėtų naudotis gaudami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdami gydytojo siuntimą, vizito į gydymo įstaigą patvirtinimą bei kitus tvarkoje nustatytus reikalingus dokumentus.
Prognozuojama, kad beveik pusė (45–50 proc.) pavėžėjimo atvejų sudarytų pacientų transportavimas planinėms ambulatorinėms ir dienos paslaugoms. Pavėžėjimas hemodializės paslaugoms sudarytų trečdalį (30–35 proc.) atvejų. Likusi dalis paslaugų būtų suteikta, pervežant pacientus iš vienos įstaigos į kitą tolesniam gydymui bei jų parvežimui namo.
SAM Spaudos tarnyba
