Nuo 0 iki 7 metų
Stiprus ryšys su motina. Horizontalus pasaulio pažinimas. Jausmų užgimimas. Motinos kvapas, motinos pienas, motinos balsas, motinos bučiniai tampa pirmaisiais potyriais. Įprastai periodas baigiasi išsilukštenimu iš saugaus motinos meilės kokono ir susipažinimu su daugiau ar mažiau šaltu aplinkiniu pasauliu.
Nuo 7 iki 14 metų
Stiprus ryšys su tėvu. Vertikalus pasaulio pažinimas. Asmenybės užgimimas. Tėvas tampa nauju išskirtiniu partneriu, sąjungininku susipažįstant su pasauliu, esančiu už šeimos kokono. Tėvas praplečia saugaus šeimos kokono ribas. Jis tampa orientyru. Motina buvo mylima, tėvas turi būti dievinamas.
Nuo 14 iki 21 metų
Maištas prieš visuomenę. Materijos pažinimas. Intelekto užgimimas. Tai – paauglystės amžiaus krizė. Atsiranda noras pakeisti pasaulį ir sugriauti egzistuojančias struktūras. Jaunimas puola šeimos kokoną, o vėliau ir visą visuomenę. Paauglį traukia viskas, kas „sukyla“ – garsi muzika, romantiški santykiai, nepriklausomybės siekis, pabėgimas, ryšys su marginalinėmis jaunimo grupuotėmis, anarchiškos vertybės, sisteminis senųjų vertybių neigimas. Periodas baigiasi išstojimu iš šeimos kokono.
Nuo 21 iki 28 metų
Įstojimas į visuomenę. Stabilizavimasis po maišto. Patyręs nesėkmę bandydamas sugriauti pasaulį, bando į jį integruotis, pirmiausia norėdamas būti geresnis už ankstesnę kartą. Įdomesnio darbo nei tėvų paieška. Įdomesnės vietos gyventi nei tėvų paieška. Bandymas sukurti laimingesnę porą nei tėvų. Partnerio pasirinkimas ir šeimos židinio kūrimas. Nuosavo kokono kūrimas. Periodas dažniausiai pasibaigia santuoka.
Nuo šio momento žmogus išpildė savo misiją ir užbaigė pirmąjį apsauginį kokoną.
Pirmojo 4×7 metų kvadrato pabaiga.
Pasibaigus pirmajam kvadratui, užsibaigusiam nuosavo kokono sukūrimu, žmogus įstoja į antrąją septynmečių ciklų seriją.
28–35 metai
Židinio kūrimas. Po santuokos, buto, mašinos atsiranda vaikai. Vertybės akumuliuojasi kokono viduje. Bet jeigu pirmieji keturi ciklai nebuvo sėkmingi, židinys sugriūva. Jeigu santykiai su motina nebuvo deramai išgyventi, ji negalės palikti ramybėje marčios. Jeigu tai nutiko ir su tėvu, jis pradės kištis į jaunos šeimos reikalus. Jeigu nebuvo išgyventas maištas prieš visuomenę, yra rizika, jog kils konfliktų darbe. 35 metai – amžius, kai blogai sunokęs kokonas dažnai sprogsta. Tada ištinka skyrybos, atleidimas iš darbo, prasideda depresija, psichosomatinės ligos. Pirmasis kokonas turi būti numestas į šalį ir…
35–42 metai
Viskas prasideda iš naujo. Po krizės žmogus, turintis ankstesnės patirties, rekonstruoja antrąjį kokoną. Reikia peržiūrėti santykius su motina, šeima, tėvu, branda. Tai periodas, kai išsituokę vyrai susitikinėja su meilužėmis, o išsituokusios moterys – su meilužiais. Jie bando suvokti, ko tikisi jau ne iš santuokos, bet iš priešingos lyties.
Santykius su visuomene taip pat reikėtų permąstyti. Nuo šiol darbą renkasi ne pagal jo saugumą, bet pagal įdomumą arba pagal tai, kiek nuo jo lieka laisvo laiko. Sugriuvus pirmajam kokonui, žmogus jaučia poreikį kuo greičiau sukurti antrąjį. Nauja santuoka, naujas darbas, nauji santykiai. Jeigu pavyko sėkmingai atsikratyti parazituojančių praeities elementų, žmogus turi sugebėti atkurti ne panašų, bet geresnį kokoną. Jeigu praeities klaidų jis neįsisavino, sukurs lygiai tokį pat apvalkalą, kurį ištiks lygiai toks pat likimas. Tai vadinama „bėgimu ratu“. Nuo šiol visi ciklai taps tik tų pačių klaidų kartojimu.
42–49 metai
Visuomenės užkariavimas. Vos tik atstatys antrą, pagerintą kokoną, žmogus gali pažinti gyvenimo pilnatvę, išreikštą santuoka, šeima, darbu, asmeniniu vystymusi. Šis laimėjimas veda prie dviejų naujų elgesio tipų.
Jeigu žmogui svarbūs materialinės gerovės požymiai: daugiau pinigų, daugiau komforto, daugiau vaikų, daugiau meilužių, daugiau valdžios, jis be perstojo didins ir praturtins savo naująjį pagerintą kokoną.
Jeigu žmogus siekia naujų teritorijų užkariavimo, tiksliau – dvasinių, prasideda tikrasis jo asmenybės kūrimasis. Logiškai mąstant, šis periodas turi pasibaigti savimonės krize, egzistenciniu klausimu, kodėl aš čia, kam aš gyvenu, ką turiu padaryti, kad gyvenimas įgytų prasmės.
49–56 metai
Dvasinė revoliucija. Jeigu žmogui pavyko sukurti ar atkurti savo kokoną ir realizuotis šeimoje bei darbe, jam atsiranda noras įgyti išminties. Nuo šiol prasideda paskutinis nuotykis, dvasinė revoliucija.
Dvasingumo paieškos, jeigu jos vyksta dažnai, nepuolant naudotis jau esamomis idėjomis ar prisijungti prie įvairių grupelių, niekada nepasibaigs. Jos truks visą likusį gyvenimą.
Antrojo 4×7 metų kvadrato pabaiga.
N.B. 1: Vėliau vystymas tęsiasi spirale. Kas septyneri metai žmogus pakyla per vieną viją ir vėl sprendžia tuos pačius klausimus: santykiai su motina ir tėvu, požiūris į maištą prieš visuomenę ir požiūris į šeimą.
N.B. 2: Kartais kai kurie žmonės specialiai patiria fiasko šeiminiuose santykiuose arba darbe, kad būtų priversti pradėti visus ciklus iš naujo. Taip jie bando išvengti arba pastumti momentą, kai jiems teks pereiti prie dvasinės fazės, kadangi bijo susidurti su savimi akis į akį.
