Neretai išgirdę žodį „kaimas“ jį susiejame su inovacijų, modernumo ar aukštųjų technologijų priešingybe. Vis dėlto toks įsitikinimas klaidingas – daugelyje Europos šalių moderniosios technologijos, o kartu su jomis ir socialinė įtrauktis, įdarbinimo galimybės, moksliniai tyrimai ir skaitmenizavimas, siejama būtent su žemės ūkiu bei kaimo vietovėmis.
Galiausiai, stiprūs kaimo vietovių atstovai prisideda prie lokalių problemų sprendimų, įgyvendina projektus, kurie prikelia vietoves visai kitam gyvenimui ar atskleidžia naują potencialą. Būtent siekiant vystyti šią kryptį startavo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria domėjosi portalas „15min”.
Kas yra sumanus kaimas?
Žemės ūkis kai kurių kaimų ir kaimiškų vietovių – varomoji grandis, bet dažnai nutylima apie ten esančią infrastruktūrą, socialinį gyvenimą, paslaugas, technologijas ir inovacijas. Net jei kam nors atrodo, kad tai nesuderinama – tiek Lietuvos, tiek Europos pavyzdžiai rodo, kad stiprūs vietos gyventojai neretai įgyvendina projektus, iniciatyvas, kurios stiprina visą vietovę, gerina jos įvaizdį, o svarbiausia – visų ten dirbančių ir gyvenančių gyvenimo kokybę.
Sumaniais kaimais laikomi tokie, kurie yra orientuoti į kokybinius pokyčius, ieško savo stipriųjų pusių ir jas išnaudoja, siekdamas įvairių rezultatų – tiek ekonominių, tiek socialinių. Tai kaimas, pasirengęs priimti pažangą, suteikti galimybes moksliniams tyrimams, ieškantis galimybių gerinti infrastruktūrą ir laukiantis inovacijų.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė „Sumanieji kaimai“ siekia pakviesti įgyvendinti būtent pažangius ir inovatyvius sprendimus, kurie pagerintų gyvenimą konkrečioje vietovėje.
Paraiškas dėl šios priemonės Nacionalinė mokėjimo agentūra renka nuo balandžio 2-osios, o paskutinė diena, kai galima pateikti dokumentus – gegužės 31 d. Pačių veiklų, kurias kviečiama įgyvendinti, spektras itin platus – nuo atsinaujinančių išteklių, klimato atšilimo švelninimo, robotizuotų ūkio sprendimų iki tvarios miškininkystės, skaitmenizuotų viešųjų paslaugų ar bioekonomikos.
Pasiryžusieji įgyvendinti teigiamą ir labai reikšmingą pokytį kaimo vietovėje turėtų atsižvelgti į konkrečios teritorijos specifiką bei pagrįsti planuojamus veiksmus. Sumanaus kaimo strategiją gali teikti vietos veiklos grupės, veikiančios kaimo vietovėje.
Sumanaus kaimo strategija – tai partnerystės principu parengta dokumentų visuma, apimanti skirtingas sritis, tokiu būdu užtikrinant kaimo vietovės ekonominį, socialinį, aplinkos apsaugos ir vietos gerovės lygį.
Fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 18 metų, nevyriausybinės organizacijos, ugdymo įstaigos, juridiniai asmenys ar savivaldybių atstovai rengs atskiras projektų paraiškas su skirtingomis veiklomis ir investicijomis, kurios bus sudėtinės Strategijos dalys ir teiks juos vietos veiklos grupėms pagal joms priklausančią teritoriją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad projektų vykdytojai suplanuotomis veiklomis savo projektuose turės įsilieti į bendrą Strategijos koncepciją bei atliepti Strategijos tikslą bei spręsti bendrai Strategijoje numatytus iššūkius.
Svarbu partnerystė
Kadangi „Sumanieji kaimai“ tai priemonė, kuri orientuota į kaimo vietovės, bendruomenės gyvenimo gerovę, kokybę ir pažangius pokyčius, natūralu, kad dažniausiai jie pajudins ne vieną sritį, ne vieną veiklą. Būtent tai ir skatina priemonė – jungti skirtingas veiklas, įgyvendinti gerąsias praktikas platesniu mastu ir tuomet tikėtis didesnių investicijų. Parama numato, kad sumanaus kaimo strategijos įgyvendintojai, sujungę pajėgas, turės didesnius finansinius resursus.
Jei sumanaus kaimo strategiją teiks viena vietos veiklos grupė, didžiausia jai galima skirti parama sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi – iki 600 tūkst. eurų, o jei apsijungtų trys iniciatoriai – parama siektų iki 700 tūkst. eurų.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad didžiausia galima suma vienam projektui įgyvendinti – 200 tūkst. eurų.
Teikti paraiškas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonės „Sumanieji kaimai“ galima iki gegužės 31 d. Paraiškos teikiamos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant el. paštu [email protected] arba naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
