Lietuviai dantų sveikatai skiria daugiau dėmesio, nei prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, tačiau Lietuva vis dar išlieka vienoje aukščiausių pozicijų Europoje pagal prastą burnos būklę. Tyrimų duomenimis, net pusė suaugusių šalies gyventojų neturi bent vieno danties, o maždaug trečdalis visų suaugusiųjų neturi daugiau kaip šešių dantų.
Pasak Vilniaus odontologijos klinikos „SDC klinika“ gydytojo odontologo Šarūno Paškevičiaus, dantų netenkama dėl kelių pagrindinių priežasčių: ėduonies, periodontito bei įvairių sisteminių ligų, sukeliančių žandikaulio kaulo degeneraciją.
Netaisyklingai prižiūrint dantis, netrunka atsirasti ėduonis. Tai – danties kietųjų audinių irimas, kurį sukelia dantų apnašose esančios mikrofloros išskiriamos rūgštys. Pirmiausiai ėduonis pažeidžia danties emalį, vėliau prasiskverbia į dentiną, pulpą, tuomet – į šaknies kanalą, o negydant ir toliau, infekcija ima ardyti ir aplink šaknį esantį žandikaulio kaulą. Pasiekus tokią stadiją, gydymas tampa sudėtingas, atsiranda rizika dantį prarasti.
„Kuo anksčiau pacientas pradės gydymą, tuo gydymas bus pigesnis, o prognozės – geresnės: vos pastebėjus ėduonį, užtektų dantį suplombuoti, jam pasiekus šaknies kanalą, teks atlikti jau žymiai brangesnį kanalų gydymą, o praradus dantį ir norint jį atstatyti protezuojant ar sriegiant implantą, tai gali atsieiti kelis ir net keliolika tūkstančių eurų“, – perspėjo gydytojas.
Pasak jo, pagrindinė ėduonies priežastis – netinkama burnos priežiūra. Valytis dantis reikėtų bent du kartus per dieną – ryte atsikėlus ir vakare paskutinįkart pavalgius. Tai daryti reikėtų atliekant švelnius sukamuosius judesius ne trumpiau kaip dvi minutes (tai rekomenduoja ir įvairios gydytojų odontologų bendrijos, ir Pasaulio sveikatos organizacija). Valyti reikėtų visus dantų paviršius – tiek išorinius, tiek vidinius. Dantų šepetėlį geriausia rinktis kuo tankesnį ir minkštesnį. Nevalia pamiršti ir tarpdančių, jiems valyti, anot gydytojo, yra galybė įvairių priemonių: įvairių rūšių tarpdančių siūlų, specialių šepetėlių, irigatorių.
„Daugelis pacientų valosi dantis per trumpai – keliolikos minučių tikrai nepakanka, nenuvalo visų paviršių ar ignoruoja tarpdančius“, – teigė Š. Paškevičius, pastebėjęs, kad ypač tinkamą dantų priežiūrą žmonės yra linkę pamiršti per atostogas.
Tiesa, anot jo, jaunoji karta dantis prižiūri kruopščiau, nei senjorai. „Švietimas ima duoti rezultatų. Džiugu, kad daug jaunų tėvų ima domėtis vaikų dantų priežiūra jiems dar neprasikalus. Vaikystėje suformuoti įgūdžiai lieka visam gyvenimui. Apie taisyklingą dantų priežiūra vis dažniau paklausia ir vyresnės kartos žmonės – dažnai jie turi nemalonios patirties dėl dantų ir nori jos išvengti ateityje“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pasidžiaugė, kad mokyklose reguliariai apsilanko visuomenės sveikatos centrų darbuotojai, kurie moksleiviams pasakoja apie taisyklingą dantų priežiūrą, pasak jo, tokios paskaitos būtų reikalingos ir suaugusiesiems.
Gydytojo pacientai dažnai pasiteirauja, ką šis mano apie naujieną rinkoje – ultragarsinį dantų šepetėlį. „Mano nuomonė – teigiama. Su juo išsivalyti dantis galima greičiau ir efektyviau, be to ultragarsinė vibracija veiksmingai ardo bakterijų grandines, trukdo joms daugintis“, – teigė specialistas.
Nors įvairių priemonių pasirinkimas auga, į madą ateina ir įvairios natūralios dantų priežiūros priemonės. Specialistas apie jas atsiliepia skeptiškai. Pavyzdžiui, vietoje plastikinio dantų šepetėlio daug kas renkasi bambukinį, o įprastą dantų pastą kai kas pakeitė namine, pagaminta iš sodos ir kokosų aliejaus. „Bambukinis šepetėlis neretai turi mažiau šerelių, nei plastikinis, tad išvalo ne taip kokybiškai, jame labiau linkę kauptis bakterijos. Tuo tarpu sodos dalelės savo gamybos dantų pastoje – pernelyg abrazyvios, gali pažeisti dantų emalį, be to naminėje dantų pastoje nėra medžiagų, kurios saugotų ir atstatytų dantų emalį“, – atskleidė „SDC klinikos“ atstovas.
Gydytojas taip pat priminė, kad net dantis prižiūrint itin kruopščiai, bent kartą per metus reikėtų atlikti profesionalią burnos higieną.
Periodontitas – liga, kurios metu pažeidžiami dantį supantys audiniai: dantenos, periodonto raiščiai, alveolės kaulas. Ligai prasidėjus parausta ir ima skaudėti dantenas, o jai vystantis toliau, jos ima kraujuoti, pūliuoti, atsiranda nemalonus burnos kvapas, apsinuogina dantų šaknys, jie ima klibėti ir ilgainiui iškrenta.
Periodontitą taip pat labiausiai įtakoja netinkama burnos priežiūra. Tačiau ligą gali nulemti ir nekokybiškai atliktas gydymas – prastai įdėtos plombos, protezai, taip pat – tam tikri genetiniai ar hormonų sutrikimai, sisteminės ligos. Nors periodontitas dažniau kamuoja senjorus, jis gali paliesti įvairaus amžiaus žmones.
Tiek didesnę ėduonies, tiek periodontito riziką gali lemti ir netaisyklingas sąkandis. „Jei dantys – labai susigrūdę, gerai išvalyti tarpdančius bus sunku – juose ims kauptis apnašos ir ilgainiui išsivystys ėduonis bei periodontitas. Gydytojai odontologai siūlo kapomis ar kitais ortodontiniais aparatais gydyti sąkandį ne todėl, kad nori „pasipinigauti“, o todėl, kad turint taisyklingą sąkandį, prižiūrėti dantis ir apsaugoti juos nuo ligų yra žymiai paprasčiau. Netaisyklingas sąkandis gali tapti ir priešlaikinio dantų nudilimo priežastimi“, – paaiškino Š. Paškevičius.
Gerai dantų sveikatai labai svarbi įvairi ir subalansuota mityba – ji užtikrina, kad organizmas gautų visų reikalingų maistinių medžiagų ir galėtų funkcionuoti pilnu pajėgumu. Patys kenksmingiausi – daug cukraus ir krakmolo turintys maisto produktai – maistinė jų vertė menkavertė, tačiau šie produktai – tikra puota ėduonį sukeliančioms bakterijoms.
Tiesa, vertėtų vengti ir daug rūgštaus maisto – jis taip pat ardo emalį. „Labai pavojingi gazuoti gėrimai, daugumos jų rūgštingumas prilygsta citrinos. Šis rūgštumas maskuojamas dideliu cukraus kiekiu, tad tokie gėrimai – ypač pavojingi dantims. Išgėrus tokių gėrimų, kaip ir suvalgius didesnį kiekį rūgščių uogų ar vaisių, burnoje atsiranda nemalonus jausmas, atrodo, tarsi dantys būtų „atbukę“ – taip yra todėl, kad rūgštys ėmė ėsti emalį. Pavalgius tiek saldaus, tiek rūgštaus, reikėtų burną praskalauti vandeniu, tačiau dantis valytis šepetėliu ir pasta rekomenduojama tik po pusvalandžio“, – patarė pašnekovas.
Prarasti dantis galima ir dėl kai kurių autoimuninių bei sisteminių ligų, dėl kurių ima retėti kaulai, įskaitant ir žandikaulio. Viena dažniausių tokio tipo ligų – cukrinis diabetas. „Pavyzdžiui, kenčiantiems nuo cukrinio diabeto, rizika susirgti periodontitu išauga net tris kartus. Tad turint sisteminių ligų, dantis reikėtų prižiūrėti dar kruopščiau. Kaulo degeneracija yra negrįžtamas procesas, vedantis prie dantų praradimo, tačiau tinkamai juos prižiūrint, galima tai atitolinti“, – teigė jis.
Į kliniką kreipiasi nemažai žmonių dėl įvairių traumų, vieni dantis praranda sportuodami, kiti dėl įvairių nelaimingų atsitikimų. Įvykus traumai, reikėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus. „Jei dantis išmuštas, jo prognozė – prasta, tačiau nėra beviltiška. Tačiau labai svarbu laikas. Išmuštą dantį reikėtų transportuoti fiziologiniame tirpale arba piene, blogiausiu atveju – burnoje už žando. Tokį dantį kartais dar pavyksta „įsodinti“ atgal. Jei dantis tik kliba – greičiausiai tiesiog yra pažeisti jį laikantys raiščiai – tokį dantį bus nesunku išsaugoti, tereikia keletą savaičių vengti kieto maisto, o kad gyjant jį stabilizuoti, gydytojas gali uždėti specialų įtvarą“, – kalbėjo Š. Paškevičius.
Abiem atvejais reikalinga rentgeno nuotrauka: pirmuoju – įsitikinti, ar ertmėje nėra likusių išmušto danties skeveldrų, antruoju – ar dantis nėra skilęs, nepažeista jo šaknis. Įvertinęs situaciją gydytojas paskirs tinkamiausias priemones.
Pasak pašnekovo, blogiausia, kad praradus dantį, įsisuka užburtas ratas – netekus vieno ar kelių dantų, žandikaulio kaulas toje vietoje, kur jie buvo, ima nykti, todėl greta esantys dantys tampa mažiau stabilūs, paslankūs, gali netgi „nukeliauti“ į buvusio danties vietą, o dėl padidėjusio krūvio – mažiau atsparūs pažeidimams bei ligoms, dėl ko ateityje taip pat galima jų netekti. Kitaip sakant, kuo daugiau dantų netenkama, tuo didesnė grėsmė netekti ir likusiųjų.
„Apie dantis dažniausiai galvojame kaip apie atskirus vienetus, tačiau jie sudaro bendrą sistemą. Nors dantų netekimą pacientai labiausiai sieja su estetika, tai visų pirma – medicininė problema, žmogui galinti suteikti labai daug diskomforto ir kitų, kur kas rimtesnių sveikatos problemų“, – sakė medikas.
Netekus vieno ar daugiau dantų, ima deformuotis sąkandis, kontaktiniai dantys dažnai išilgėja, o padėtį pakeitę dantys patenka į didesnės rizikos grupę – juos sunkiau išvalyti, tad tenka dažniau taisyti, protezuoti. Be to dėl padidėjusio krūvio gali atsirasti patologiniai lūžiai ir dantų kaklelių defektai. Tokiuose dantyse ėduonis ir periodontitas atsiranda ir išplinta greičiau. Net dėl vieno prarasto danties gali prasidėti procesų grandinė, dėl kurios ilgainiui bus paveikta visa žandikaulio funkcija.
Dantys suteikia veidui natūralią formą – netekus dantų, įdumba žandai, veidas sutrumpėja ir suplokštėja, atsiranda odos perteklius, dėl ko visame veide, o ypač – aplink lūpas atsiranda gilių raukšlių, žmogus ima vizualiai atrodyti pasenęs. Be to praradus daug dantų, žmogus ima švepluoti – tampa sunku ištarti tam tikrus garsus, kurie išgaunami liežuviu liečiant dantis, taip pat tampa sudėtinga valgyti kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, mėsą ar kietesnius vaisius.
Š. Paškevičius pataria atsiradusių dantų problemų neignoruoti – vos jas pastebėjus, kreiptis į specialistus. Net jei dantų neskauda, jie nekelia kitokio diskomforto, reikėtų kartas nuo karto apsilankyti profilaktiniam patikrinimui.
„Kuo anksčiau problema bus pastebėta, tuo mažiau bėdų ji pridarys. Visuomet stengiamės išsaugoti nuosavus paciento dantis – jei įmanoma, reikia tai ir padaryti“, – įsitikinęs gydytojas.
Prieš vos kiek daugiau nei mėnesį duris atvėrusi „SDC klinika“ teikia visas įprastas odontologines paslaugas ir yra vienintelė odontologijos klinika Vilniuje ir Lietuvoje, pacientus priimanti visą parą.
