Maždaug nuo birželio vidurio iki spalio pabaigos, daugybė žmonių ankstyvus savaitgalio rytus praleidžia Lietuvos miškų glūdumoje, ieškodami pasislėpusių grybų. Pastarieji – tikras naudingų medžiagų šaltinis, tačiau kodėl jų paragavus, kartais sutrinka virškinimas? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė įspėja, jog grybai nėra lengvai virškinamas maisto produktas, tačiau laikantis tam tikrų taisyklių, nemalonių simptomų galima išvengti.
Ir geros, ir blogos naujienos
Lietuvos miškuose apsilankę grybautojai jau džiaugiasi voveraitėmis, raudonikiais, ūmėdėmis, baravykais bei kitais grybais. Vaistininkė paaiškina, jog šiose gėrybėse apstu baltymų bei ląstelienos, tad jie gali tapti puikiu pasirinkimu veganams ir vegetarams. Grybuose taip pat yra B grupės vitaminų: tiamino, riboflavino, niacino bei B5, B6, B7, kurie itin svarbūs energijos gamybai ir nervų sistemos veiklai.
„Grybai yra vienintelis augalinės kilmės šaltinis, kuriame, jį paveikus UV spinduliais, gali gamintis vitaminas D. Pastarasis svarbus kaulams, raumenims, energijai ir net nuotaikai. Negana to, grybuose yra antioksidantų, kurie saugo mūsų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, bei mineralų, tokių kaip kalis, kalcis, magnis, varis, fosforas, geležis ar cinkas“, – vardija V. Bečelytė.
Vis dėlto, vaistininkė pabrėžia, jog grybų sudėtyje taip pat yra chitino, o šią medžiagą žmogaus organizmui suvirškinti gali būti sudėtinga dėl tam tikrų fermentų trūkumo. Chitino itin daug turi voveraitės. Grybuose taip pat yra nesuvirškinamų skaidulų, kurios jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms gali sukelti diskomfortą. Juose esantys baltymai taip pat ne visada būna lengvai suskaidomi, ypač jei šalia taip pat valgomi riebūs produktai, tokie kaip grietinė, spirgučiai, majonezo pagrindu pagaminti padažai.
„Po kelių valandų nuo grybų patiekalų vartojimo, žmogus gali jausti pilvo pūtimą ar tempimą, sunkumą skrandyje, rėmenį, pykinimą ar dažną poreikį atsirūgti. Tiems, kurie suvalgė itin daug grybų patiekalų arba jie buvo blogai termiškai apdoroti, gali pasireikšti ir skausmas viršutinėje pilvo dalyje, viduriavimas ar vėmimas“, – sako ji ir pataria grybus verčiau derinti su šviežiomis ar švelniai troškintomis daržovėmis, pasistengti nepersivalgyti, nes tokiu atveju virškinimo sistema būna dvigubai apkraunama.
Vaistininkė priduria, jog grybų patiekalus ypač saikingai turėtų ragauti sergantys kepenų bei inkstų ligomis, turintys virškinimo sistemos ligų, tokių kaip Krono liga ar dirgliosios žarnos sindromas. Dėl galimos toksinų rizikos ir sunkiai virškinamų medžiagų atsargioms reikėtų išlikti besilaukiančioms moterims ir vaikams, kurių virškinimo sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi.
Kaip elgtis, jei sutriko virškinimas?
Pastebint, kad paragavus grybų atsiranda nemalonūs simptomai, anot vaistininkės V. Bečelytės, reikėtų gerti daug vandens, tačiau daryti tai pamažu. Ramunėlių, pipirmėčių, imbiero ar kmynų arbatos taip pat gali padėti siekiant palengvinti spazmus ir pūtimą. Pravartu ir lengvai pasivaikščioti, šiek tiek pajudėti, o gulėjimo ar popietės miego tokiu atveju reikėtų išvis vengti.
„Turintiems jautresnę virškinimo sistemą ar susiduriant su nemaloniais simptomais patarčiau su savimi turėti virškinimo fermentų, mat jie padeda suskaidyti riebalus, baltymus ir angliavandenius. Juos galima vartoti, jei suvalgėme daug baltymų ar riebalų turinčio maisto, dėl kurio pasireiškė pilvo pūtimas, sunkumo jausmas skrandyje, riaugėjimas. Siekiant palengvinti simptomus, galima vartoti natūralius virškino fermentus, kurių sudėtyje būtų papaino, bromelaino, inulino, gencijonų. Kai kurie renkasi ir nereceptinius vaistinius preparatus su pankreatinu“, – pasakoja V. Bečelytė.
Ji pažymi, kad kai kuriais atvejais vertinga gali būti ir aktyvintoji anglis. Pastaroji labiausiai tinka, jei kaupiasi dujos, viduriuojama ar įtariamas apsinuodijimas. Pasak vaistininkės, vienu metu šių dviejų skirtingų preparatų vartoti negalima, kadangi jie veikia skirtingai: aktyvintoji anglis padeda absorbuoti toksinus ir bakterijas, o virškinimo fermentai veikia patį virškinimo procesą. Be to, aktyvintoji anglis gali sumažinti virškinimo fermentų poveikį. Geriausia tarp virškinimo fermentų ir aktyvintosios anglies vartojimo padaryti 2–3 val. pertrauką.
Ar teisingai apdorojate grybus?
„Camelia“ vaistininkė paaiškina, jog siekiant išvengti prastos savijautos ir dar rimtesnių pasekmių, visus grybus būtina itin kruopščiai nuvalyti, nuplauti ir skirti pakankamai laiko terminiam apdorojimui.
Virimas gali ženkliai sumažinti chitino kiekį ir palengvinti grybų virškinamumą, tačiau skonis gali susilpnėti, o štai kepimas – atvirkščiai, paryškina skonį, tačiau gali apsunkinti virškinimą ir sumažinti grybuose esančių maistinių medžiagų kiekį. Galima grybus garinti arba troškinti, mat taip išsaugoma daugiau naudingų medžiagų, grybai suminkštėja. Vis dėlto, chitino struktūra dažniausiai nebūna pakankamai paveikta, kad patiekalas taptų lengviau virškinamu.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į grybų rauginimą, nes tokiu būdu ne tik galime išsaugoti grybus žiemai, bet ir išsaugoti nemažą dalį juose esančių vitaminų bei mineralų, baltymų bei skaidulų kiekis neretai lieka nepakitęs. Negana to, kai kurios šių medžiagų netgi būna geriau įsisavinamos. Taip pat dėl fermentacijos proceso gali susidaryti ir pieno rūgšties bakterijos, naudingos žarnyno funkcijoms, mikroflorai bei virškinimo procesams“, – pataria V. Bečelytė.
Šaltinis: Nyksciai
