Kinijos valdžia mano, kad šalyje siaučia rimta epidemija – priklausomybė nuo vadinamojo dvasinio opiumo. Taip apibūdinama tai, kas pas mus vadinama tik populiariu hobiu – kompiuteriniai žaidimai.
Kinijoje jaunesni nei 18 metų amžiaus vaikai per savaitę dabar galės žaisti tik 3 valandas. Net nesvarbu, kokie tai žaidimai – draudimas galioja visiems elektronikos prietaisams, kurie gali būti naudojami vaizdo žaidimams. Tai reiškia, kad ir mobilieji žaidimai yra stipriai apriboti. Vaikai galės žaisti tik po 1 valandą per dieną ir tik penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Kitaip tariant, tie, kurie penktadienį neturės laiko, žais valanda trumpiau.
Kiniją valdanti komunistų partija šį ėjimą apibūdino kaip bandymą apsaugoti šalies jaunimą nuo žalingo kompiuterinių žaidimų poveikio. Teigiama, kad ribojimai saugos fizinę ir psichinę vaikų sveikatą. Tai nėra pirmi tokie ribojimai – 2019 metais paskelbta, kad jaunesni nei 18 metų amžiaus asmenys galės žaisti tik po 1,5 valandas per dieną ir po 3 valandas švenčių dienomis. Vaikai galėjo žaisti kasdien. Dabar žais tik savaitgaliais ir tik po valandą per dieną.
Reakcijos į šiuos draudimus buvo labai įvairios. Vieni juokėsi, kad dabar žaidėjais taps tėvai – vaikai naudos jų informaciją, kad galėtų prisijungti ir žaisti ilgiau. Tiesą sakant, kai kurie tėvai gali būti tuo suinteresuoti, nes kompiuteriai ir telefonai jau seniai atstoja aukles. Kiti mano, kad tai – geras pokytis, nes priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų gali būti rimta visuomenės sveikatos problema. Tačiau daugelis sutiko, kad nors riboti žaidimų laiką yra gera mintis, tai turėtų daryti tėvai, o ne komunistinė šalies valdžia.
Bet yra ir kita šio sprendimo pusė – prieš ką tie draudimai iš tikrųjų nukreipti? Gali būti, kad Kinija siekia didinti įtaką IT sektoriuje. Kai viena politinė organizacija gali kontroliuoti milijardų žmonių darbą ir laisvalaikį, su ja teks diskutuoti. Žaidimų ribojimai Kinijoje stipriai apkarpo visą žaidimų rinką – kris ir žaidimų, ir konsolių, ir kompiuterių komponentų pardavimai.